Inkstų vėžio epidemiologija ir rizikos veiksniai: literatūros apžvalga ir epidemiologinių rizikos veiksnių koreliacija Lietuvos gyventojų populiacijoje
Įvadas
Viena agresyviausių vėžio rūšių urologijoje yra inkstų ląstelių vėžys. Pagrindiniai inkstų vėžio rizikos veiksniai yra rūkymas, nutukimas ir padidėjęs kraujo spaudimas. Kiti rizikos veiksniai galėtų būti mitybos įpročiai (alkoholio vartojimas, maisto produktai), fizinis aktyvumas, žalingi darbo veiksniai, vaistai, ligos, reprodukciniai ir hormoniniai veiksniai.
Rezultatai
Atliekant literatūros apžvalgą, nustatytas didelis rūkymo dažnis praeityje ir 50 proc. mažėjantis rūkymo dažnis dabar. Jei rūkymas yra svarbus inkstų vėžio rizikos veiksnys, netolimoje ateityje, maždaug po 10–20 metų, sergamumas inkstų vėžiu turėtų sumažėti. Lietuvoje per pastaruosius 10 metų antsvoris ir nutukimas vis dažniau nustatomas vyrams, tačiau moterims jis mažėja. Reikšmingas nutukimo sumažinimas populiacijoje leistų gerokai sumažinti sergamumą ir mirštamumą nuo inkstų vėžio. Didelis sergamumas padidėjusiu kraujo spaudimu ir menkas vyrų ir moterų supratingumo lygis taip pat galėtų būti didelio sergamumo inkstų vėžiu priežastis. Lietuvoje gyventojai valgo daug riebalų ir baltymų turinčio maisto. Mėsa yra kasdienio raciono dalis, o kitas nepalankus veiksnys yra per mažas daržovių vartojimas. Ši problema itin aktuali jau mokyklinio amžiaus vaikams.
Išvados
Analizuojant rizikos veiksnius ir jų įtaką dideliam Lietuvos populiacijos sergamumui inkstų vėžiu, nustatyta, kad rizikos veiksniai yra labai paplitę ir tai gali būti pagrindinė didelio sergamumo priežastis.