http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/issue/feed Lietuvos chirurgija 2019-09-17T20:43:13+03:00 Aloyza Audra Lukšienė aloyza.luksiene@nvi.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 1993 m. Publikuoja mokslinius Lietuvos ir užsienio autorių chirurgijos srities straipsnius.</p> http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/13135 Redakcinė kolegija ir turinys 2019-07-09T19:34:26+03:00 Narimantas Evaldas Samalavičius narimantas.samalavicius@gmail.com 2019-07-09T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/13136 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys 2019-07-09T19:34:25+03:00 Narimantas Evaldas Samalavičius narimantas.samalavicius@gmail.com 2019-07-09T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/13137 Mayo Clinic Days in Klaipėda 2019 2019-07-09T19:34:25+03:00 Narimantas Evaldas Samalavičius narimantas.samalavicius@gmail.com 2019-07-09T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/13138 Sunkios galvos smegenų traumos patofiziologija ir intrakranijinės hipertenzijos gydymas 2019-09-17T20:43:13+03:00 Raimondas Juškys raimondas.juskys@gmail.com Vaiva Hendrixson raimondas.juskys@gmail.com <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US"><span class="None" xml:lang="lt-LT">Gerai žinoma, jog sunki galvos smegenų trauma yra didelė našta pacientams, jų artimiesiems ir, apskritai, visuomenei. Per paskutinį dešimtmetį mūsų suvokimas apie antrinio smegenų pažeidimo procesus smarkiai išaugo. Tai leido sukurti naujų neurokritinių ligonių gydymo metodų, kurie svariai prisidėjo prie geresnių išeičių po sunkių galvos smegenų traumų. Pagrindinis gydymo tikslas – optimizuoti skirtingus fiziologinius parametrus, kurie sumažintų antrinį smegenų pakenkimą ir palengvintų smegenų galimybę gyti pačioms.</span></p> <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US"><span class="None" xml:lang="lt-LT">Pristatomos apžvalgos tikslas – atskleisti sunkios galvos smegenų traumos patofiziologinius mechanizmus ir jų sąveiką, įskaitant smegenų metabolinę krizę, kraujotakos sutrikimus ir edemos vystymąsi, daugiau dėmesio skiriant intrakranijinei hipertenzijai ir jos gydymo galimybėms.</span></p> 2019-07-09T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/13139 Priešoperacinė reabilitacija abdominalinėje onkologinėje chirurgijoje: naujas paciento paruošimo operacijai standartas? 2019-09-17T20:43:06+03:00 Augustinas Baušys augustinas.bausys@santa.lt Justė Maneikytė augustinas.bausys@santa.lt Kęstutis Strupas augustinas.bausys@santa.lt Ieva Šakalienė augustinas.bausys@santa.lt <p>Straipsnyje trumpai pristatoma nauja paciento paruošimo onkologinei pilvo organų operacijai strategija – priešoperacinė reabilitacija. Pirmieji klinikinių tyrimų rezultatai teikia vilčių, kad, taikant priešoperacinę reabilitaciją, susidedančią iš trijų komponentų: fizinių pratimų, mitybos nepakankamumo korekcijos ir psichologinio paciento paruošimo, galima pagerinti pacientų fizinę būklę, pooperacinę gyvenimo kokybę, net smarkiai sumažinti pooperacinių komplikacijų dažnį. Vis dėlto lieka neaišku, ar priešoperacinė reabilitacija yra tikslinga prieš visas operacijas, ar tik prieš tas operacijas, kurios yra ypač didelės apimties. Todėl, kol minėta metodika galės būti taikoma kasdienėje klinikinėje praktikoje, reikia naujų klinikinių tyrimų. Šie tyrimai turėtų atskleisti, prieš kokias operacijas paciento reabilitacija yra tikslingiausia, taip pat nustatyti, kokia konkreti priešoperacinės reabilitacijos metodika yra efektyviausia.</p> 2019-07-09T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/13140 Fakultetinės chirurgijos katedros įsteigimo Kauno Vytauto Didžiojo universitete 80-metį pasitinkant: istorinė Fakultetinės chirurgijos katedros ir klinikos Kaune apžvalga 2019-09-17T20:43:01+03:00 Vytautas Zykas vytautas.zykas@gmail.com Donatas Venskutonis donatas.venskutonis@lsmuni.lt Žygimantas Vaičys zygimantas.vaicys@gmail.com <p class="ISSN-abst-virsus" xml:lang="en-US"><span xml:lang="lt-LT">akultetinės chirurgijos katedra buvo įsteigta 1940&nbsp;m. Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Ši katedra įkurta Medicinos fakulteto dekanui ir laikinajam Chirurgijos katedros vedėjui prof. Vladui Lašui reorganizavus tuo metu buvusią Chirurgijos katedrą į dvi atskiras&nbsp;– Fakultetinės chirurgijos ir Hospitalinės chirurgijos&nbsp;– katedras. Ilgainiui katedra keitė savo pavadinimus: iki 1982&nbsp;m. (su pertrūkiais karo metu) ji išliko Fakultetinės chirurgijos katedra, 1982–1992&nbsp;m. vadinosi II chirurgijos katedra, 1992–1998 – II chirurgijos klinika.</span></p> <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US"><span xml:lang="lt-LT">Straipsnyje apžvelgtos Fakultetinės chirurgijos katedros ištakos Nepriklausomoje Lietuvoje ir pirmieji akademinės chirurgijos kūrėjai, šiandienos chirurgų mokytojai ir asmenybės: prof.&nbsp;V.</span><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;Kanauka, prof.&nbsp;V. Lašas, A.&nbsp;Stropus, taip pat katedros ir klinikos vadovai: doc.&nbsp;J.&nbsp;&nbsp;Jaržemskas, doc.&nbsp;J.&nbsp;Karaliūnas, doc.&nbsp;J.&nbsp;Platūkis, prof.&nbsp;V.</span><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;Zykas, prof.&nbsp;D.&nbsp;Venskutonis bei jų kolegos ir mokiniai. Apžvelgiama Fakultetinės chirurgijos kated­ros akademinė ir mokslinė raida bei indėlis Lietuvoje plėtojant proktologiją, nušviečiamas laikotarpis iki 1998&nbsp;m., kai, vykdant chirurgijos katedrų ir klinikų reorganizaciją, tuometiniame Kauno medicinos universitete įkurta Bendrosios chirurgijos klinika.</span></p> 2019-07-09T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/13141 Stemplės vėžio gydymo rezultatai Nacionaliniame vėžio institute 2008–2017 metais 2019-09-17T20:42:56+03:00 Sigitas Zaremba sigitas.zaremba@nvi.lt Renatas Aškinis sigitas.zaremba@nvi.lt Agota Piščikaitė sigitas.zaremba@nvi.lt Giedrė Smailytė sigitas.zaremba@nvi.lt Saulius Cicėnas sigitas.zaremba@nvi.lt <p><em>Įvadas</em><em xml:lang="de-DE">.&nbsp;</em><span xml:lang="de-DE">Stemplės vėžys (SV) yra aštunta pagal dažnumą onkologinė liga ir šešta mirties dėl vėžio priežastis pasaulyje. Nepaisant pažangos šią ligą diagnozuojant ir gydant, bendrasis 5-erių&nbsp;metų reliatyvus išgyvenamumas siekia 15–25&nbsp;proc. Straipsnio tikslas&nbsp;–&nbsp;</span>apžvelgti 2008–2017&nbsp;m. Nacionaliniame vėžio institute (NVI) gydyto SV atvejų gydymo patirtį, įvertinti operacinio, konservatyvaus ir paliatyvaus gydymo rezultatus, nustatyti ligonių išgyvenamumą.&nbsp;<em>Tyrimo metodika.</em>&nbsp;2008–2017 m. NVI gydėsi 512 pacientų, sergančių SV. Ligoniams taikytas operacinis, paliatyvus operacinis, chemospindulinis, spindulinis, chemoterapinis ar simptominis gydymas. Statistinė analizė atlikta naudojant STATA 11 statistinę programinę įrangą.&nbsp;<em>Rezultatai.</em>&nbsp;Tirtų pacientų amžiaus vidurkis&nbsp;– 61,8 metai. Iš 512&nbsp;tiriamųjų 63 buvo moterys (12,3&nbsp;%), 449&nbsp;– vyrai (87,7&nbsp;%). I stadijos vėžiu sirgo 25 (4,9&nbsp;%), II stadijos vėžiu&nbsp;– 74 (14,4&nbsp;%), III stadijos vėžiu&nbsp;– 258 (50,4&nbsp;%), IV stadijos vėžiu&nbsp;– 155 (30,3&nbsp;%) pacientai. Dažniausia morfologija&nbsp;– plokščialąstelinė karcinoma (445 atvejai, 86,9&nbsp;%), adenokarcinoma&nbsp;– 48 atvejai (9,4&nbsp;%). Operuoti radikaliai&nbsp;– 75 (14,6&nbsp;%), paliatyviai&nbsp;– 271 ligonis. Chemospindulinis gydymas taikytas 97 (19,0&nbsp;%) ligoniams, spindulinis&nbsp;– 81 (15,8&nbsp;%), chemoterapinis&nbsp;– 111 (21,7&nbsp;%), simptominis&nbsp;– 148 (28,9&nbsp;%). Po radikalių operacijų komplikacijų dažnis&nbsp;– 46,17&nbsp;proc., mirtingumas&nbsp;– 10,67&nbsp;proc. Dažniausia komplikacija&nbsp;– fistulė.&nbsp;<em>Bendrasis reliatyvus išgyvenamumas:</em>&nbsp;vienus metus&nbsp;– 33,91 proc., penkerius metus&nbsp;– 9,0&nbsp;proc. Atsižvelgiant į gydymo rūšį, reliatyvusis 5-erių&nbsp;metų išgyvenamumas po radikalių operacijų siekė 26,53&nbsp;proc., po chemospindulinio gydymo&nbsp;– 17,95&nbsp;proc., po radioterapinio gydymo&nbsp;– 5,36&nbsp;proc., po chemoterapinio gydymo&nbsp;– 1,92&nbsp;proc., po simptominio gydymo&nbsp;– 1,92&nbsp;proc.&nbsp;<em>Išvados:&nbsp;</em>Po radikalaus SV operacinio gydymo pooperacinių komplikacijų dažnis siekė 46,17&nbsp;proc., mirtingumas&nbsp;– 10,67&nbsp;proc. Po paliatyvaus operacinio gydymo komplikacijų dažnis siekė 4,5&nbsp;proc., mirtingumas&nbsp;– 0,7&nbsp;proc. NVI gydytų SV sergančiųjų bendrasis 5-erių metų reliatyvus išgyvenamumas&nbsp;– 9,0&nbsp;proc. Reikšmingos įtakos išgyvenamumui turėjo taikytas gydymas, diagnozuotos ligos stadija ir pirminio naviko dydis.</p> 2019-07-09T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/13142 Kolostomų uždarymo operacijų artimieji rezultatai 2019-07-09T19:34:22+03:00 Matas Pažusis ppazusis@gmail.com Rūta Maželytė ppazusis@gmail.com Kristina Buzaitė ppazusis@gmail.com Žilvinas Saladžinskas zsaladzinskas@gmail.com <p class="ISSN-abst-virsus" xml:lang="en-US"><em xml:lang="lt-LT">Įvadas.</em><span class="char-style-override-6" xml:lang="lt-LT">&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">Kolostomos dažniausiai formuojamos pacientams, kuriems nustatomos piktybinės kilmės kolorektalinės ligos. Praėjus tam tikram laikui, jei kolostoma yra ne nuolatinė, ji yra uždaroma. Pooperaciniu laikotarpiu gali pasireikšti komplikacijų: jungties nesandarumas, žarnų nepraeinamumas ar žaizdos infekcija.&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Tikslas</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;– apžvelgti kolostomų uždarymo artimuosius rezultatus.&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Metodika.</em><span class="char-style-override-6" xml:lang="lt-LT">&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">Atlikta retrospektyvi 2012–2017 m. LSMU KK Chirurgijos skyriuje dėl kolostomos uždarymo operuotų pacientų duomenų analizė. Analizuotos amžiaus grupės, komplikacijų ypatybės, lovadienių skaičius, kolostomos suformavimo priežastys. Gilintasi, ar prieš operaciją buvo taikytas neoadjuvantinis gydymas, nustatytas laikas iki kolostomos uždarymo. Nagrinėta, ar atlikta rezekcija, analizuotas jos tipas, jungties rūšis, operacijos trukmė ir pooperacinio laikotarpio eiga. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Microsoft Excel</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;programą.&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Rezultatai.</em><span class="char-style-override-6" xml:lang="lt-LT">&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">Išanalizuotos 88 pacientų ligos istorijos. Pacientų amžiaus vidurkis&nbsp;– 56±1,6 metai (nuo 22 iki 84 m.). Pacientai operuoti dėl: riestinės žarnos vėžio (35&nbsp;pacientai, 39,8&nbsp;%), tiesiosios žarnos vėžio (11&nbsp;pacientų, 12,5&nbsp;%), storosios žarnos divertikuliozės (20&nbsp;pacientų, 22,7&nbsp;%), pilvo traumos po eismo įvykių (13&nbsp;pacientų, 14,8&nbsp;%),&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">jatrogeninės riestinės žarnos perforacijos po kolonoskopijos (4&nbsp;pacientai,</span><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;4,6&nbsp;%),</span><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;Krono ligos (1&nbsp;pacientas, 1,1&nbsp;%), paraproktito ir ischiorektalinio absceso (2&nbsp;pacientai, 2,3&nbsp;%), išeminio kolito (1&nbsp;pacientas, 1,1&nbsp;%), megakolono (1&nbsp;pacientas, 1,1&nbsp;%). Prieš suformuojant kolostomą atliktos šios operacijos: riestinės žarnos rezekcija (69&nbsp;pacientams, 78,4&nbsp;%), riestinės ir tiesiosios žarnos rezekcijos (19&nbsp;pacientų, 21,6&nbsp;%). Kolostomos buvo uždarytos po operacijos praėjus vidutiniškai 10,13±2,14 mėnesių. Segmento rezekcija atlikta 31 pacientui (36,5&nbsp;%), kraštinė rezekcija&nbsp;– 54 pacientams (63,5&nbsp;%). Kolostomų uždarymo operacijos trukmė&nbsp;– vidutiniškai 154,56±6,48 min. Bendras pacientų hospitalizacijos trukmės vidurkis&nbsp;– 9,43±0,62 dienos.</span></p> <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US"><span xml:lang="lt-LT">Pooperacinis laikotarpis 69&nbsp;pacientams (78,1&nbsp;%) buvo sklandus. Šių pacientų vidutinė hospitalizacijos trukmė&nbsp;– 7,78</span><span xml:lang="lt-LT">±2,42 dienos.&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">19&nbsp;pacientų (21,9&nbsp;%) pooperacinė eiga buvo komplikuota (šių pacientų vidutinė hospitalizacijos trukmė&nbsp;– 15,05</span><span xml:lang="lt-LT">±9,58 dienų).</span><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;Nesklandi po­operacinė eiga pasireiškė: širdies ritmo sutrikimu (4&nbsp;pacientams, 4,5&nbsp;%), seroma ir hematoma (5&nbsp;pacientams, 5,7&nbsp;%), žarnų nepraeinamumu (1&nbsp;pacientui, 1,1&nbsp;%), pykinimu (1&nbsp;pacientui, 1,1&nbsp;%), kraujavimu iš žarnyno (1&nbsp;pacientui, 1,1&nbsp;%), jungties nesandarumu (1&nbsp;pacientui, 1,1&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">%), pilvo skausmais (1&nbsp;pacientui, 1,1&nbsp;%), karščiavimu (4&nbsp;pacientams, 4,5&nbsp;%). Vienam pacientui (1,1&nbsp;%) susiformavo vesikorektalinė fistulė.&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">Atliktos dvi (2,3&nbsp;%) reoperacijos. Vienam pacientui atlikta relaparotomija dėl jungties nesandarumo, dar vienam&nbsp;– dėl žarnų nepraeinamumo. Mirčių nebuvo.&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Išvados</em><span xml:lang="lt-LT">:&nbsp;</span><span class="Word-Imported-List-Style20">1.&nbsp;</span>Kolostoma uždaryta po operacijos praėjus vidutiniškai 10,13±2,14 mė<span xml:lang="it-IT">nesių.&nbsp;</span><span class="Word-Imported-List-Style20">2.&nbsp;</span>Po kolostomos uždarymo sklandi operacijos pooperacinė eiga fiksuota 69&nbsp;pacientams (78,1&nbsp;%).&nbsp;<span class="Word-Imported-List-Style20">3.&nbsp;</span>Daž<span xml:lang="it-IT">niausios po operacijos</span>&nbsp;pasireiškusios komplikacijos: karšč<span xml:lang="pt-PT">iavimas (4</span><span xml:lang="ar-SA">&nbsp;pacientams,&nbsp;</span><span xml:lang="pt-PT">4,5</span><span xml:lang="ar-SA">&nbsp;</span><span xml:lang="pt-PT">%),&nbsp;</span>širdies ritmo sutrikimas (4<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;pacientams,&nbsp;</span>4,5<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;</span>%), seroma ir hematoma (5<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;pacientams,</span>&nbsp;5,7<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;</span>%).&nbsp;<span class="Word-Imported-List-Style20">4.&nbsp;</span>Komplikacijų dažnis, atsižvelgiant į specializuotų (gydytojų koloproktologų)<span xml:lang="pt-PT">&nbsp;ir nespecializuot</span><span xml:lang="ar-SA">ų&nbsp;</span><span xml:lang="it-IT">chirurg</span><span xml:lang="ar-SA">ų atliktas operacijas,</span>&nbsp;reikšmingai nesiskyrė.</p> 2019-07-09T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/13143 Krūties desmoidas: klinikinis atvejis 2019-09-17T20:42:48+03:00 Lina Pankratjevaitė linapankratjevaite@gmail.com Ieva Ceslevičienė linapankratjevaite@gmail.com Lina Poškienė linapankratjevaite@gmail.com Algirdas Boguševičius linapankratjevaite@gmail.com <p><em xml:lang="lt-LT">Įvadas.</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;Krūties desmoidinio tipo fibromatozė – retai pasitaikanti sporadinė arba su trauma, Gardnerio sindromu ar kitais susirgimais susijusi liga. Nors krūties desmoidas yra gerybinis, jam būdingas agresyvus lokalus augimas, neplintant į atokius audinius.&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Klinikinis atvejis.</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;Pristatomas 65 metų pacientės, sirgusios dešinės krūties desmoidinio tipo fibromatoze, sėkmingo chirurginio gydymo klinikinis atvejis.&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Išvados.</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;Krūties desmoido diagnostika sudėtinga, nes tumoras kliniškai ir radiologiškai gali imituoti karcinomą. Galutinė diagnozė patvirtinama tik patologiškai ir histologiškai ištyrus operacinę medžiagą. Pirmojo pasirinkimo gydymas – radikali ekscizija.</span></p> 2019-07-09T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12764 Redakcinė kolegija ir turinys 2019-05-14T11:25:47+03:00 Narimantas Evaldas Samalavičius narimantas.samalavicius@gmail.com <p>[tekstas anglų ir lietuvių kalbomis]</p> 2019-05-14T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press