Lietuvos chirurgija http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija <p>Įkurtas 1993 m. Publikuoja mokslinius Lietuvos ir užsienio autorių chirurgijos srities straipsnius.</p> en-US <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> <p>&nbsp;</p> aloyza.luksiene@nvi.lt (Aloyza Audra Lukšienė) vigintas.stancelis@kf.vu.lt (Vigintas Stancelis) Tue, 09 Jul 2019 13:59:12 +0300 OJS 3.1.1.2 http://blogs.law.harvard.edu/tech/rss 60 Redakcinė kolegija ir turinys http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/13135 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/13135 Tue, 09 Jul 2019 00:00:00 +0300 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/13136 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/13136 Tue, 09 Jul 2019 00:00:00 +0300 Mayo Clinic Days in Klaipėda 2019 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/13137 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/13137 Tue, 09 Jul 2019 00:00:00 +0300 Sunkios galvos smegenų traumos patofiziologija ir intrakranijinės hipertenzijos gydymas http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/13138 <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US"><span class="None" xml:lang="lt-LT">Gerai žinoma, jog sunki galvos smegenų trauma yra didelė našta pacientams, jų artimiesiems ir, apskritai, visuomenei. Per paskutinį dešimtmetį mūsų suvokimas apie antrinio smegenų pažeidimo procesus smarkiai išaugo. Tai leido sukurti naujų neurokritinių ligonių gydymo metodų, kurie svariai prisidėjo prie geresnių išeičių po sunkių galvos smegenų traumų. Pagrindinis gydymo tikslas – optimizuoti skirtingus fiziologinius parametrus, kurie sumažintų antrinį smegenų pakenkimą ir palengvintų smegenų galimybę gyti pačioms.</span></p> <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US"><span class="None" xml:lang="lt-LT">Pristatomos apžvalgos tikslas – atskleisti sunkios galvos smegenų traumos patofiziologinius mechanizmus ir jų sąveiką, įskaitant smegenų metabolinę krizę, kraujotakos sutrikimus ir edemos vystymąsi, daugiau dėmesio skiriant intrakranijinei hipertenzijai ir jos gydymo galimybėms.</span></p> Raimondas Juškys, Vaiva Hendrixson Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/13138 Tue, 09 Jul 2019 00:00:00 +0300 Priešoperacinė reabilitacija abdominalinėje onkologinėje chirurgijoje: naujas paciento paruošimo operacijai standartas? http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/13139 <p>Straipsnyje trumpai pristatoma nauja paciento paruošimo onkologinei pilvo organų operacijai strategija – priešoperacinė reabilitacija. Pirmieji klinikinių tyrimų rezultatai teikia vilčių, kad, taikant priešoperacinę reabilitaciją, susidedančią iš trijų komponentų: fizinių pratimų, mitybos nepakankamumo korekcijos ir psichologinio paciento paruošimo, galima pagerinti pacientų fizinę būklę, pooperacinę gyvenimo kokybę, net smarkiai sumažinti pooperacinių komplikacijų dažnį. Vis dėlto lieka neaišku, ar priešoperacinė reabilitacija yra tikslinga prieš visas operacijas, ar tik prieš tas operacijas, kurios yra ypač didelės apimties. Todėl, kol minėta metodika galės būti taikoma kasdienėje klinikinėje praktikoje, reikia naujų klinikinių tyrimų. Šie tyrimai turėtų atskleisti, prieš kokias operacijas paciento reabilitacija yra tikslingiausia, taip pat nustatyti, kokia konkreti priešoperacinės reabilitacijos metodika yra efektyviausia.</p> Augustinas Baušys, Justė Maneikytė, Kęstutis Strupas, Ieva Šakalienė Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/13139 Tue, 09 Jul 2019 00:00:00 +0300 Fakultetinės chirurgijos katedros įsteigimo Kauno Vytauto Didžiojo universitete 80-metį pasitinkant: istorinė Fakultetinės chirurgijos katedros ir klinikos Kaune apžvalga http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/13140 <p class="ISSN-abst-virsus" xml:lang="en-US"><span xml:lang="lt-LT">akultetinės chirurgijos katedra buvo įsteigta 1940&nbsp;m. Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Ši katedra įkurta Medicinos fakulteto dekanui ir laikinajam Chirurgijos katedros vedėjui prof. Vladui Lašui reorganizavus tuo metu buvusią Chirurgijos katedrą į dvi atskiras&nbsp;– Fakultetinės chirurgijos ir Hospitalinės chirurgijos&nbsp;– katedras. Ilgainiui katedra keitė savo pavadinimus: iki 1982&nbsp;m. (su pertrūkiais karo metu) ji išliko Fakultetinės chirurgijos katedra, 1982–1992&nbsp;m. vadinosi II chirurgijos katedra, 1992–1998 – II chirurgijos klinika.</span></p> <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US"><span xml:lang="lt-LT">Straipsnyje apžvelgtos Fakultetinės chirurgijos katedros ištakos Nepriklausomoje Lietuvoje ir pirmieji akademinės chirurgijos kūrėjai, šiandienos chirurgų mokytojai ir asmenybės: prof.&nbsp;V.</span><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;Kanauka, prof.&nbsp;V. Lašas, A.&nbsp;Stropus, taip pat katedros ir klinikos vadovai: doc.&nbsp;J.&nbsp;&nbsp;Jaržemskas, doc.&nbsp;J.&nbsp;Karaliūnas, doc.&nbsp;J.&nbsp;Platūkis, prof.&nbsp;V.</span><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;Zykas, prof.&nbsp;D.&nbsp;Venskutonis bei jų kolegos ir mokiniai. Apžvelgiama Fakultetinės chirurgijos kated­ros akademinė ir mokslinė raida bei indėlis Lietuvoje plėtojant proktologiją, nušviečiamas laikotarpis iki 1998&nbsp;m., kai, vykdant chirurgijos katedrų ir klinikų reorganizaciją, tuometiniame Kauno medicinos universitete įkurta Bendrosios chirurgijos klinika.</span></p> Vytautas Zykas, Donatas Venskutonis, Žygimantas Vaičys Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/13140 Tue, 09 Jul 2019 00:00:00 +0300 Stemplės vėžio gydymo rezultatai Nacionaliniame vėžio institute 2008–2017 metais http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/13141 <p><em>Įvadas</em><em xml:lang="de-DE">.&nbsp;</em><span xml:lang="de-DE">Stemplės vėžys (SV) yra aštunta pagal dažnumą onkologinė liga ir šešta mirties dėl vėžio priežastis pasaulyje. Nepaisant pažangos šią ligą diagnozuojant ir gydant, bendrasis 5-erių&nbsp;metų reliatyvus išgyvenamumas siekia 15–25&nbsp;proc. Straipsnio tikslas&nbsp;–&nbsp;</span>apžvelgti 2008–2017&nbsp;m. Nacionaliniame vėžio institute (NVI) gydyto SV atvejų gydymo patirtį, įvertinti operacinio, konservatyvaus ir paliatyvaus gydymo rezultatus, nustatyti ligonių išgyvenamumą.&nbsp;<em>Tyrimo metodika.</em>&nbsp;2008–2017 m. NVI gydėsi 512 pacientų, sergančių SV. Ligoniams taikytas operacinis, paliatyvus operacinis, chemospindulinis, spindulinis, chemoterapinis ar simptominis gydymas. Statistinė analizė atlikta naudojant STATA 11 statistinę programinę įrangą.&nbsp;<em>Rezultatai.</em>&nbsp;Tirtų pacientų amžiaus vidurkis&nbsp;– 61,8 metai. Iš 512&nbsp;tiriamųjų 63 buvo moterys (12,3&nbsp;%), 449&nbsp;– vyrai (87,7&nbsp;%). I stadijos vėžiu sirgo 25 (4,9&nbsp;%), II stadijos vėžiu&nbsp;– 74 (14,4&nbsp;%), III stadijos vėžiu&nbsp;– 258 (50,4&nbsp;%), IV stadijos vėžiu&nbsp;– 155 (30,3&nbsp;%) pacientai. Dažniausia morfologija&nbsp;– plokščialąstelinė karcinoma (445 atvejai, 86,9&nbsp;%), adenokarcinoma&nbsp;– 48 atvejai (9,4&nbsp;%). Operuoti radikaliai&nbsp;– 75 (14,6&nbsp;%), paliatyviai&nbsp;– 271 ligonis. Chemospindulinis gydymas taikytas 97 (19,0&nbsp;%) ligoniams, spindulinis&nbsp;– 81 (15,8&nbsp;%), chemoterapinis&nbsp;– 111 (21,7&nbsp;%), simptominis&nbsp;– 148 (28,9&nbsp;%). Po radikalių operacijų komplikacijų dažnis&nbsp;– 46,17&nbsp;proc., mirtingumas&nbsp;– 10,67&nbsp;proc. Dažniausia komplikacija&nbsp;– fistulė.&nbsp;<em>Bendrasis reliatyvus išgyvenamumas:</em>&nbsp;vienus metus&nbsp;– 33,91 proc., penkerius metus&nbsp;– 9,0&nbsp;proc. Atsižvelgiant į gydymo rūšį, reliatyvusis 5-erių&nbsp;metų išgyvenamumas po radikalių operacijų siekė 26,53&nbsp;proc., po chemospindulinio gydymo&nbsp;– 17,95&nbsp;proc., po radioterapinio gydymo&nbsp;– 5,36&nbsp;proc., po chemoterapinio gydymo&nbsp;– 1,92&nbsp;proc., po simptominio gydymo&nbsp;– 1,92&nbsp;proc.&nbsp;<em>Išvados:&nbsp;</em>Po radikalaus SV operacinio gydymo pooperacinių komplikacijų dažnis siekė 46,17&nbsp;proc., mirtingumas&nbsp;– 10,67&nbsp;proc. Po paliatyvaus operacinio gydymo komplikacijų dažnis siekė 4,5&nbsp;proc., mirtingumas&nbsp;– 0,7&nbsp;proc. NVI gydytų SV sergančiųjų bendrasis 5-erių metų reliatyvus išgyvenamumas&nbsp;– 9,0&nbsp;proc. Reikšmingos įtakos išgyvenamumui turėjo taikytas gydymas, diagnozuotos ligos stadija ir pirminio naviko dydis.</p> Sigitas Zaremba, Renatas Aškinis, Agota Piščikaitė, Giedrė Smailytė, Saulius Cicėnas Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/13141 Tue, 09 Jul 2019 00:00:00 +0300 Kolostomų uždarymo operacijų artimieji rezultatai http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/13142 <p class="ISSN-abst-virsus" xml:lang="en-US"><em xml:lang="lt-LT">Įvadas.</em><span class="char-style-override-6" xml:lang="lt-LT">&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">Kolostomos dažniausiai formuojamos pacientams, kuriems nustatomos piktybinės kilmės kolorektalinės ligos. Praėjus tam tikram laikui, jei kolostoma yra ne nuolatinė, ji yra uždaroma. Pooperaciniu laikotarpiu gali pasireikšti komplikacijų: jungties nesandarumas, žarnų nepraeinamumas ar žaizdos infekcija.&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Tikslas</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;– apžvelgti kolostomų uždarymo artimuosius rezultatus.&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Metodika.</em><span class="char-style-override-6" xml:lang="lt-LT">&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">Atlikta retrospektyvi 2012–2017 m. LSMU KK Chirurgijos skyriuje dėl kolostomos uždarymo operuotų pacientų duomenų analizė. Analizuotos amžiaus grupės, komplikacijų ypatybės, lovadienių skaičius, kolostomos suformavimo priežastys. Gilintasi, ar prieš operaciją buvo taikytas neoadjuvantinis gydymas, nustatytas laikas iki kolostomos uždarymo. Nagrinėta, ar atlikta rezekcija, analizuotas jos tipas, jungties rūšis, operacijos trukmė ir pooperacinio laikotarpio eiga. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Microsoft Excel</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;programą.&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Rezultatai.</em><span class="char-style-override-6" xml:lang="lt-LT">&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">Išanalizuotos 88 pacientų ligos istorijos. Pacientų amžiaus vidurkis&nbsp;– 56±1,6 metai (nuo 22 iki 84 m.). Pacientai operuoti dėl: riestinės žarnos vėžio (35&nbsp;pacientai, 39,8&nbsp;%), tiesiosios žarnos vėžio (11&nbsp;pacientų, 12,5&nbsp;%), storosios žarnos divertikuliozės (20&nbsp;pacientų, 22,7&nbsp;%), pilvo traumos po eismo įvykių (13&nbsp;pacientų, 14,8&nbsp;%),&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">jatrogeninės riestinės žarnos perforacijos po kolonoskopijos (4&nbsp;pacientai,</span><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;4,6&nbsp;%),</span><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;Krono ligos (1&nbsp;pacientas, 1,1&nbsp;%), paraproktito ir ischiorektalinio absceso (2&nbsp;pacientai, 2,3&nbsp;%), išeminio kolito (1&nbsp;pacientas, 1,1&nbsp;%), megakolono (1&nbsp;pacientas, 1,1&nbsp;%). Prieš suformuojant kolostomą atliktos šios operacijos: riestinės žarnos rezekcija (69&nbsp;pacientams, 78,4&nbsp;%), riestinės ir tiesiosios žarnos rezekcijos (19&nbsp;pacientų, 21,6&nbsp;%). Kolostomos buvo uždarytos po operacijos praėjus vidutiniškai 10,13±2,14 mėnesių. Segmento rezekcija atlikta 31 pacientui (36,5&nbsp;%), kraštinė rezekcija&nbsp;– 54 pacientams (63,5&nbsp;%). Kolostomų uždarymo operacijos trukmė&nbsp;– vidutiniškai 154,56±6,48 min. Bendras pacientų hospitalizacijos trukmės vidurkis&nbsp;– 9,43±0,62 dienos.</span></p> <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US"><span xml:lang="lt-LT">Pooperacinis laikotarpis 69&nbsp;pacientams (78,1&nbsp;%) buvo sklandus. Šių pacientų vidutinė hospitalizacijos trukmė&nbsp;– 7,78</span><span xml:lang="lt-LT">±2,42 dienos.&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">19&nbsp;pacientų (21,9&nbsp;%) pooperacinė eiga buvo komplikuota (šių pacientų vidutinė hospitalizacijos trukmė&nbsp;– 15,05</span><span xml:lang="lt-LT">±9,58 dienų).</span><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;Nesklandi po­operacinė eiga pasireiškė: širdies ritmo sutrikimu (4&nbsp;pacientams, 4,5&nbsp;%), seroma ir hematoma (5&nbsp;pacientams, 5,7&nbsp;%), žarnų nepraeinamumu (1&nbsp;pacientui, 1,1&nbsp;%), pykinimu (1&nbsp;pacientui, 1,1&nbsp;%), kraujavimu iš žarnyno (1&nbsp;pacientui, 1,1&nbsp;%), jungties nesandarumu (1&nbsp;pacientui, 1,1&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">%), pilvo skausmais (1&nbsp;pacientui, 1,1&nbsp;%), karščiavimu (4&nbsp;pacientams, 4,5&nbsp;%). Vienam pacientui (1,1&nbsp;%) susiformavo vesikorektalinė fistulė.&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">Atliktos dvi (2,3&nbsp;%) reoperacijos. Vienam pacientui atlikta relaparotomija dėl jungties nesandarumo, dar vienam&nbsp;– dėl žarnų nepraeinamumo. Mirčių nebuvo.&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Išvados</em><span xml:lang="lt-LT">:&nbsp;</span><span class="Word-Imported-List-Style20">1.&nbsp;</span>Kolostoma uždaryta po operacijos praėjus vidutiniškai 10,13±2,14 mė<span xml:lang="it-IT">nesių.&nbsp;</span><span class="Word-Imported-List-Style20">2.&nbsp;</span>Po kolostomos uždarymo sklandi operacijos pooperacinė eiga fiksuota 69&nbsp;pacientams (78,1&nbsp;%).&nbsp;<span class="Word-Imported-List-Style20">3.&nbsp;</span>Daž<span xml:lang="it-IT">niausios po operacijos</span>&nbsp;pasireiškusios komplikacijos: karšč<span xml:lang="pt-PT">iavimas (4</span><span xml:lang="ar-SA">&nbsp;pacientams,&nbsp;</span><span xml:lang="pt-PT">4,5</span><span xml:lang="ar-SA">&nbsp;</span><span xml:lang="pt-PT">%),&nbsp;</span>širdies ritmo sutrikimas (4<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;pacientams,&nbsp;</span>4,5<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;</span>%), seroma ir hematoma (5<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;pacientams,</span>&nbsp;5,7<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;</span>%).&nbsp;<span class="Word-Imported-List-Style20">4.&nbsp;</span>Komplikacijų dažnis, atsižvelgiant į specializuotų (gydytojų koloproktologų)<span xml:lang="pt-PT">&nbsp;ir nespecializuot</span><span xml:lang="ar-SA">ų&nbsp;</span><span xml:lang="it-IT">chirurg</span><span xml:lang="ar-SA">ų atliktas operacijas,</span>&nbsp;reikšmingai nesiskyrė.</p> Matas Pažusis, Rūta Maželytė, Kristina Buzaitė, Žilvinas Saladžinskas Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/13142 Tue, 09 Jul 2019 00:00:00 +0300 Krūties desmoidas: klinikinis atvejis http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/13143 <p><em xml:lang="lt-LT">Įvadas.</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;Krūties desmoidinio tipo fibromatozė – retai pasitaikanti sporadinė arba su trauma, Gardnerio sindromu ar kitais susirgimais susijusi liga. Nors krūties desmoidas yra gerybinis, jam būdingas agresyvus lokalus augimas, neplintant į atokius audinius.&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Klinikinis atvejis.</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;Pristatomas 65 metų pacientės, sirgusios dešinės krūties desmoidinio tipo fibromatoze, sėkmingo chirurginio gydymo klinikinis atvejis.&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Išvados.</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;Krūties desmoido diagnostika sudėtinga, nes tumoras kliniškai ir radiologiškai gali imituoti karcinomą. Galutinė diagnozė patvirtinama tik patologiškai ir histologiškai ištyrus operacinę medžiagą. Pirmojo pasirinkimo gydymas – radikali ekscizija.</span></p> Lina Pankratjevaitė, Ieva Ceslevičienė, Lina Poškienė, Algirdas Boguševičius Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/13143 Tue, 09 Jul 2019 00:00:00 +0300 Redakcinė kolegija ir turinys http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12764 <p>[tekstas anglų ir lietuvių kalbomis]</p> Narimantas Evaldas Samalavičius Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12764 Tue, 14 May 2019 00:00:00 +0300