Lietuvos chirurgija http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija <p>Įkurtas 1993 m. Publikuoja mokslinius Lietuvos ir užsienio autorių chirurgijos srities straipsnius.</p> lt-LT <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> <p>&nbsp;</p> aloyza.luksiene@nvi.lt (Aloyza Audra Lukšienė) vigintas.stancelis@kf.vu.lt (Vigintas Stancelis) Tue, 14 May 2019 00:00:00 +0300 OJS 3.1.1.2 http://blogs.law.harvard.edu/tech/rss 60 Redakcinė kolegija ir turinys http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12764 <p>[tekstas anglų ir lietuvių kalbomis]</p> Narimantas Evaldas Samalavičius Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12764 Tue, 14 May 2019 00:00:00 +0300 Robotinė kolorektinė chirurgija naudojant Senhance® robotinę sistemą: vieno centro 13 pirmųjų operacijų patirtis http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12765 <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]</p> <p class="ISSN-abst-vidus">Dar visai neseniai robotinė chirurgija buvo asocijuojama tik su&nbsp;<em>da Vinci</em>&nbsp;robotine sistema. Beveik prieš penkerius metus įdiegta&nbsp;<em>Senhance®</em>&nbsp;robotinė sistema (TransEnterix Surgical Inc., Morrisville, NC, USA). Kol kas yra labai nedaug mokslinių duomenų apie šios robotinės sistemos panaudojimą kolorektinėje chirurgijoje.</p> <p class="ISSN-abst-vidus"><span xml:lang="ar-SA">Šiuo straipsniu&nbsp;</span>pristatoma Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliktų pirmųjų 13 įvairių kolorektinių operacijų, naudojant&nbsp;<em>Senhance®</em>&nbsp;robotin<span xml:lang="ar-SA">ę sistemą,&nbsp;</span>perspektyvioji analiz<span xml:lang="ar-SA">ė</span>. Iš 13<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;</span>operuotų pacientų dešimt buvo operuoti dėl storosios žarnos vėžio, trys&nbsp;–<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;dėl storosios žarnos polipų.</span>&nbsp;Operuoti septyni vyrai ir&nbsp;<span xml:lang="ar-SA">šešios</span>moterys,<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;jų amžius&nbsp;–</span>&nbsp;32–77 m. (amžiaus vidurkis<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;–</span>&nbsp;56<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;</span>m.). Iš 10 pacientų, operuotų dėl storosios žarnos vėžio, trys pacientai sirgo I stadijos vėžiu, trys&nbsp;– II stadijos<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;vėžiu</span>, trys&nbsp;– III stadijos<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;vėžiu</span>, vienas&nbsp;– IV stadijos<span xml:lang="ar-SA">vėžiu</span>. Du pacientai operuoti dėl endoskopiškai nepašalinamų kylančiosios gaubtinės storosios žarnos dalies adenomų, vienam atlikta subtotalinė kolektomija su ileorektostomija dėl šeiminės adenominės polipozės. Komplikavosi vienos pacientės (7,7<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;</span>%) pooperacinė eiga. Šiai pacientei septintą pooperacinę parą pradėjo kraujuoti<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;iš tarpvietės pjūvio,&nbsp;</span>todėl operacinėje persiūta kraujuojanti kraujagyslė. Vidutinė operacijų trukmė<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;–</span>&nbsp;3&nbsp;val. ir 50 min., t.&nbsp;y. nuo 2 val. ir 55 min. iki 6 val. ir 10 min. Hospitalizacijos trukmė<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;–</span>&nbsp;nuo 5 iki 16 dienų (vidutiniškai<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;–</span>&nbsp;7 dienos).</p> <p class="ISSN-abst-vidus"><strong xml:lang="lt-LT">Išvada.</strong><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;Įgyta patirtis, atlikus įvairių robotinių kolorektinių operacijų, leidžia teigti, kad&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Senhance®</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;robotinė sistema yra saugi ir tinka kolorektinei chirurgijai. Platesnis šios robotinės sistemos pritaikymas chirurgijoje visame pasaulyje, galima manyti, yra tik laiko klausimas.</span></p> Narimantas Evaldas Samalavičius, Olegas Deduchovas Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12765 Tue, 14 May 2019 00:00:00 +0300 Robotinė cholecistektomija: pirmosios operacijos Baltijos šalyse http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12766 <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]</p> <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US"><span xml:lang="lt-LT">Straipsnyje aptariami pirmieji Baltijos šalyse robotinės cholecistektomijos rezultatai. Operacijos atliktos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo 2018&nbsp;m. lapkričio mėn. iki 2019&nbsp;m. vasario mėn., naudojant&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Senhance</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;(</span><em xml:lang="lt-LT">TransEnterix</em><span xml:lang="lt-LT">) robotinę sistemą. Tiriamieji sirgo simptomine tulžies pūslės akmenlige, sunkių gretutinių susirgimų neturėjo.</span></p> <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US"><span xml:lang="lt-LT">Atliekant tyrimą, retrospektyviai įvertinti pacientų demografiniai duomenys, operaciniai ir pooperaciniai rezultatai. Tyrime dalyvavo 13 pacientų: penki vyrai ir aštuonios moterys. Pacientų amžiaus vidurkis – 46 metai (26–72 m.), KMI vidurkis – 26,7&nbsp;kg/m² (21,1–37,7&nbsp;kg/m²). Paruošti operacijai robotinę</span><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;sistemą vidutiniškai užtruko 18&nbsp;min. (8–27&nbsp;min.). Robotinė cholecistektomija (kartu su pasiruošimu) vidutiniškai truko 85&nbsp;min. (70–150&nbsp;min.). Konversijų į laparoskopinę ar atvirą operaciją nebuvo. Operacinių komplikacijų nefiksuota. Vienam pacientui po operacijos pastebėta kraujavimo iš tulžies pūslės guolio požymių ir subhepatinė hematoma, tačiau pacientas sėkmingai pagydytas relaparoskopijos metu.</span></p> <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US">Straipsnyje aptariami tyrimo duomenys atskleidžia robotinės chirurgijos galimybes tulžies pūslės akmenligei gydyti.</p> Olegas Deduchovas, Narimantas Evaldas Samalavičius Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12766 Tue, 14 May 2019 00:00:00 +0300 Robotinė pieloplastika: klinikinio atvejo analizė http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12767 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p class="ISSN-abst-virsus"><span xml:lang="lt-LT">Dėl geresnių operacinių ir pooperacinių rezultatų urologai vis dažniau atlieka minimaliai invazyvias operacijas. Robotinė pieloplastika – vienas iš metodų, kuris palengvina pielourterinio segmento susiuvimą. Ši operacija mažiau vargina operuojantį gydytoją, trumpėja operacijos ir hospitalizacijos laikas.</span></p> <p class="ISSN-abst-vidus"><span xml:lang="lt-LT">2019&nbsp;m. sausio 4&nbsp;d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atlikta pirmoji robotinė (</span><em xml:lang="lt-LT">Senhance Transenterix</em><span xml:lang="lt-LT">sistema) pieloplastika. Operuota 61 m. pacientė, turėjusi sunkių gretutinių ligų. Operacinis ir pooperacinis periodai praėjo be komplikacijų, ketvirtą parą pacientė išrašyta į namus. Po dviejų mėnesių pacientė kliniškai nusiskundimų neturėjo, atlikus KT tyrimą, nustatyta regresuojanti hydronefrozė po robotinės pieloplastikos.</span></p> <p class="ISSN-abst-vidus">Įvertinus gautus rezultatus, galima teigti, kad robotinė pieloplastika yra minimaliai invazyvus, saugus ir efektyvus chirurginis metodas, išsiskiriantis labai greita paciento reabilitacija.</p> Marius Jasėnas, Raimundas Venckus Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12767 Tue, 14 May 2019 00:00:00 +0300 Roboto asistuojamos radikalios prostatektomijos pirminiai rezultatai Klaipėdos universitetinėje ligoninėje: vieno centro patirtis http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12768 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p><span class="None" xml:lang="lt-LT">Roboto asistuojama radikali prostatektomija (RARP) tampa pagrindiniu lokalizuoto prostatos vėžio operacijos būdu. Straipsnyje analizuojami pirminiai RARP operacijų, atliktų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje naudojant&nbsp;</span><span class="None char-style-override-5" xml:lang="lt-LT">Senhance®</span><span class="None" xml:lang="lt-LT">&nbsp;robotinę operacinę sistemą, rezultatai. Pateikiami pirmųjų 23 operuotų ligonių rezultatai.&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Metodai</em><span class="None" xml:lang="lt-LT">. Tiriami pirmieji 23 ligoniai operuoti RARP su&nbsp;</span><span class="None char-style-override-5" xml:lang="lt-LT">Senhance®</span><span class="None" xml:lang="lt-LT">&nbsp;robotine sistema Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. kovo 1 d. Buvo registruojami ir analizuojami visi įmanomi operacijos duomenys.&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Rezultatai</em><span class="None" xml:lang="lt-LT">. Vidutinis operacijos laikas – 3 val. 36 min. Buvo 2 (8,7 %) chirurginės komplikacijos. Įvertinus pirmus 23 pacientus nustatyta, jog 81,8 % jų visiškai laiko šlapimą. Šio darbo trūkumai yra maža pacientų grupė, pats tyrimo pobūdis bei trumpas pooperacinio sekimo laikas.&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Išvada</em><span class="None" xml:lang="lt-LT">. RARP su&nbsp;</span><span class="None char-style-override-5" xml:lang="lt-LT">Senhance®</span><span class="None" xml:lang="lt-LT">&nbsp;robotine sistema yra saugi, rezultatai panašūs į gaunamus operuojant su kita robotine sistema.</span></p> Raimundas Venckus, Marius Jasėnas Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12768 Tue, 14 May 2019 00:00:00 +0300 Roboto asistuojama totalinė histerektomija: pirmoji patirtis http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12769 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje retrospektyviai analizuojamos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliktos pirmosios 23 totalinės histerektomijos, naudojant&nbsp;<em>Senhance</em>® robotinę sistemą. Pacientės operuotos dėl gimdos vėžio, miomatozės, endometriozės, profilaktiškai po krūties vėžio gydymo ir atskirais atvejais esant gimdos kaklelio patologijų ar nustačius gerybinį kiaušidžių naviką. Aptariama operacijų atlikimo technika, pateikiami rezultatai.&nbsp;<em>Išvados.</em>&nbsp;Roboto asistuojama totalinė histerektomija – metodas, saugus pacientėms ir komfortiškas chirurgui.</p> Raimondas Šiaulys Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12769 Tue, 14 May 2019 00:00:00 +0300 Salpingoovarektomija, naudojant Senhance® robotinę sistemą: klinikinis atvejis http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12770 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje aprašoma vienpusės sapingovarektomijos operacija, naudojant&nbsp;<em>Senhance®</em>&nbsp;robotinę sistemą. Aptariama operacijos atlikimo technika, nurodomi privalumai, pateikiami rezultatai.</p> Raimondas Šiaulys Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12770 Tue, 14 May 2019 00:00:00 +0300 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12771 <p>[tekstas anglų ir lietuvių kalbomis]</p> Narimantas Evaldas Samalavičius Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12771 Tue, 14 May 2019 00:00:00 +0300 Redakcinė kolegija ir turinys http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12192 <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12192 Mon, 03 Dec 2018 00:00:00 +0200 Neurochirurgijos ištakos XIX a. pradžios Vilniaus klinikose http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12193 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p><strong>Įvadas</strong></p> <p>Iki XIX a. pabaigos neurochirurginės operacijos Europos klinikose buvo atliekamos retai. Neurochirurgijos raida buvo neįmanoma be esminių medicinos atradimų: anestezijos ir antiseptikos, efektyvios hemostazės ir atraumatinės operavimo technikos. Šio darbo tikslas – aptarti neurochirurgijos mokslo ištakas, nustatyti, kokių nervų sistemos chirurgijos operacijų buvo atliekama XIX a. pr. Vilniaus imperatoriškojo universiteto Chirurgijos klinikoje.</p> <p><strong>Šaltiniai ir metodai</strong></p> <p>Analizuotos lotynų kalba parašytos Vilniaus imperatoriškojo universiteto (1803–1832 m.) medicinos magistrų disertacijos nervų sistemos chirurgijos tema. Tyrimo metodai: šaltinių analizė, lyginamasis ir analogijos metodai.</p> <p><strong>Rezultatai</strong></p> <p>Iš 26 disertacijų, nagrinėjusių nervų ligų klausimus, atrinktos penkios, skirtos nervų sistemos chirurgijai: disertacija apie galvos smegenų sukrėtimą, išorinius galvos sužalojimus, trepanaciją, encefalocelę ir galvos smegenų grybą bei bendrosios miego arterijos perrišimą. Vertinant galvos traumas patyrusius ligonius, įgimtomis CNS ydomis sirgusių kūdikių būklę ar kitą chirurginę nervų sistemos patologiją, stebėtos gyvybinės ligonio funkcijos, vertinta bendrasmegeninė (galvos skausmas, mieguistumas, koma) ir židininė (paralyžiai, konvulsijos, jutimo sutrikimai) neurologinė simptomatika. Vilniaus chirurgai, rinkdamiesi, kurioje galvos pusėje reikėtų dėti trepaną, jei nepastebėta jokių išorinių sužalojimų požymių, tačiau įtariama kraujosruva, ligonio vienpusį paralyžių siejo su tikėtino galvos smegenų pažeidimo, kontralateralinio paralyžiui, lokalizacija. Chirurgijos klinikoje buvo atliekamos mirusių ligonių autopsijos ir, remiantis post mortem radiniais, tvirtinamos klinikinės diagnozės.</p> <p><strong>Išvados</strong></p> <p>Neurochirurgijos mokslo ištakos Vilniuje siekia XIX a. pradžią. Vilniaus imperatoriškojo universiteto Chirurgijos klinikoje atlikta pavienių kaukolės trepanacijų, subdurinės hematomos pašalinimo, bendrosios miego arterijos perrišimo ir paviršinių galvos darinių ekscizijos ir ligavimo operacijų.</p> Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė, Robertas Kvaščevičius, Dalius Jatužis Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12193 Mon, 03 Dec 2018 00:00:00 +0200