Lietuvos chirurgija http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija <p>Įkurtas 1993 m. Publikuoja mokslinius Lietuvos ir užsienio autorių chirurgijos srities straipsnius.</p> lt-LT <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> <p>&nbsp;</p> aloyza.luksiene@nvi.lt (Aloyza Audra Lukšienė) vigintas.stancelis@kf.vu.lt (Vigintas Stancelis) Mon, 03 Dec 2018 12:19:42 +0200 OJS 3.1.1.2 http://blogs.law.harvard.edu/tech/rss 60 Redakcinė kolegija ir turinys http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12192 <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> Lietuvos chirurgija T. 17 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12192 Mon, 03 Dec 2018 00:00:00 +0200 Neurochirurgijos ištakos XIX a. pradžios Vilniaus klinikose http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12193 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p><strong>Įvadas</strong></p> <p>Iki XIX a. pabaigos neurochirurginės operacijos Europos klinikose buvo atliekamos retai. Neurochirurgijos raida buvo neįmanoma be esminių medicinos atradimų: anestezijos ir antiseptikos, efektyvios hemostazės ir atraumatinės operavimo technikos. Šio darbo tikslas – aptarti neurochirurgijos mokslo ištakas, nustatyti, kokių nervų sistemos chirurgijos operacijų buvo atliekama XIX a. pr. Vilniaus imperatoriškojo universiteto Chirurgijos klinikoje.</p> <p><strong>Šaltiniai ir metodai</strong></p> <p>Analizuotos lotynų kalba parašytos Vilniaus imperatoriškojo universiteto (1803–1832 m.) medicinos magistrų disertacijos nervų sistemos chirurgijos tema. Tyrimo metodai: šaltinių analizė, lyginamasis ir analogijos metodai.</p> <p><strong>Rezultatai</strong></p> <p>Iš 26 disertacijų, nagrinėjusių nervų ligų klausimus, atrinktos penkios, skirtos nervų sistemos chirurgijai: disertacija apie galvos smegenų sukrėtimą, išorinius galvos sužalojimus, trepanaciją, encefalocelę ir galvos smegenų grybą bei bendrosios miego arterijos perrišimą. Vertinant galvos traumas patyrusius ligonius, įgimtomis CNS ydomis sirgusių kūdikių būklę ar kitą chirurginę nervų sistemos patologiją, stebėtos gyvybinės ligonio funkcijos, vertinta bendrasmegeninė (galvos skausmas, mieguistumas, koma) ir židininė (paralyžiai, konvulsijos, jutimo sutrikimai) neurologinė simptomatika. Vilniaus chirurgai, rinkdamiesi, kurioje galvos pusėje reikėtų dėti trepaną, jei nepastebėta jokių išorinių sužalojimų požymių, tačiau įtariama kraujosruva, ligonio vienpusį paralyžių siejo su tikėtino galvos smegenų pažeidimo, kontralateralinio paralyžiui, lokalizacija. Chirurgijos klinikoje buvo atliekamos mirusių ligonių autopsijos ir, remiantis post mortem radiniais, tvirtinamos klinikinės diagnozės.</p> <p><strong>Išvados</strong></p> <p>Neurochirurgijos mokslo ištakos Vilniuje siekia XIX a. pradžią. Vilniaus imperatoriškojo universiteto Chirurgijos klinikoje atlikta pavienių kaukolės trepanacijų, subdurinės hematomos pašalinimo, bendrosios miego arterijos perrišimo ir paviršinių galvos darinių ekscizijos ir ligavimo operacijų.</p> Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė, Robertas Kvaščevičius, Dalius Jatužis Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12193 Mon, 03 Dec 2018 00:00:00 +0200 Riebalinio audinio pasiskirstymo ultragarsinio tyrimo metodikos: sisteminė literatūros apžvalga http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12194 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p><strong>Įvadas / tikslas</strong></p> <p>Apžvelgti poodinio ir visceralinio riebalinio audinio matavimams naudojamas ultragarsines metodikas ir nustatyti metodiką, tinkamiausią nutukusiems ligoniams.</p> <p><strong>Metodai</strong></p> <p>Publikacijų paieška atlikta naudojantis „PubMed“, „Current Contents“ ir „Cochrane Library“ duomenų bazėmis. Į sisteminę apžvalgą įtrauktos visos iki 2017 m. gruodžio 1 d. paskelbtos publikacijos, kuriose ultragarsiniai riebalinio audinio matavimai lyginti su kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimų duomenimis.</p> <p><strong>Rezultatai</strong></p> <p>Į sisteminę apžvalgą įtraukta 17 studijų, kuriose nagrinėjami ultragarsinių riebalinio audinio matavimų duomenys. Šiose studijose ištirti 1 085 ligoniai. Studijose, lyginančiose įvairių autorių ultragarsinio tyrimo ir kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimo metu išmatuoto riebalinio audinio pasiskirstymą, nustatytas visceralinio riebalinio audinio rodiklių koreliacijos koeficientas siekė nuo 0,63 iki 0,94, poodinio riebalinio audinio rodiklių – nuo 0,33 iki 0,96. Šešiose studijose išskirtos nutukusių ar morbidiniu nutukimu sergančių asmenų grupės (KMI ≥30 kg/m2). Tiriant nutukusius asmenis, geriausių rezultatų pasiekta naudojant modifikuotą R. P. Stolk’o metodiką. Visceralinio riebalinio audinio rodiklių koreliacijos koeficientas tarp kompiuterinės tomografijos ir ultragarso siekė 0,823, poodinio riebalinio audinio – 0,745, o, tiriant morbidiniu nutukimu sergančius ligonius, tyrimų patikimumo rodikliai siekė 0,94.</p> <p><strong>Išvados</strong></p> <p>Ultragarsinis tyrimas yra pigus, neinvazyvus, prieinamas ir kartotinis tyrimo metodas. Šį metodą taikant riebalinio audinio pasiskirstymui matuoti, galima atlikti didelės apimties populiacijos tyrimus. Nutukimu sergančių ligonių riebalinio audinio pasiskirstymui matuoti rekomenduojama ultragarsinė, modifikuota R. P. Stolk’o metodika.</p> Bronius Buckus, Gintautas Brimas, Gintautas Brimas Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12194 Mon, 03 Dec 2018 00:00:00 +0200 Prevencinės ileostomos uždarymo artimieji rezultatai http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12195 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p><strong>Įvadas</strong></p> <p>Prevencinės ileostomos (PI) dažniausiai formuojamos siekiant apsaugoti žemą tiesiosios žarnos jungtį nuo jos nepakankamumo. PI dažniausiai atliekamos operuojant apatinės tiesiosios žarnos dalies vėžį.</p> <p><strong>Tikslas</strong></p> <p>Apžvelgti PI uždarymo artimuosius rezultatus.</p> <p><strong>Metodika</strong></p> <p>Atlikta retrospektyvi 2015–2017 m. LSMU KK Chirurgijos skyriuje, Koloproktologijos sektoriuje operuotų pacientų, kuriems operacijos metu buvo uždaryta ileostoma, duomenų analizė. Analizuotas amžius, lovadienių skaičius, komplikacijos, nagrinėta, ar buvo taikytas neoadjuvantinis gydymas prieš operaciją, laikas iki iloestomos uždarymo, rezekcijos tipas, jungties rūšis,operacijos trukmė ir pooperacinis laikotarpis. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel programą.</p> <p><strong>Rezultatai</strong></p> <p>Išanalizuotos 64 pacientų – 34 vyrų (53,12 %) ir 30 moterų (46,88 %) – ligos istorijos. Pacientai operuoti dėl tiesiosios, klubinės, riestinės žarnos navikų ir dėl perforavusio divertikulito. Pacientų amžiaus vidurkis – 64±3,1 metų. Neoadjuvantinis gydymas prieš operaciją skirtas 16 pacientų (25 %). Prevencinė ileostoma buvo uždaryta vidutiniškai po 5,17±0,95 mėnesių.</p> <p>Pacientų hospitalizacijos trukmės vidurkis – 5,7±0,74 dienos. Operacijos trukmė vidutiniškai buvo 75,93±8,57 min. Operacijos metu žarnos segmento rezekcija atlikta 38 pacientams (59,37 %). Suformuotos jungtys: „galas su galu“ – 20 pacientų (52,63 %), „galas su šonu“ – 13 pacientų (34,21 %) ir „šonas su šonu“ – 5 pacientams (13,16 %). Po PI uždarymo ankstyvosios komplikacijos pasireiškė septyniems pacientams (10,94 %). Kraujavimas iš anastomozės vietos pasireiškė dviem pacientams (3,12 %). Vienam iš jų buvo atlikta jungtis „galas į šoną“, kitam – kraštinė rezekcija. Ritmo sutrikimas atsirado dviem pacientams (3,12 %). Žarnų nepraeinamumo simptomai pasireiškė taip pat dviem pacientams (3,12 %). Vienam iš jų buvo atlikta kraštinė rezekcija, kitam – segmento rezekcija ir suformuota jungtis „galas su galu“. Po kraštinės rezekcijos vienam pacientui (1,58 %) susiformavo pilvo sienos abscesas. Pakartotinės operacijos nereikėjo.</p> <p><strong>Išvados</strong></p> <p>1. Uždarant PI operacijos metu, segmento rezekcija atliekama 59,37 % pacientų. 2. Vidutinis laikas iki ileostomų uždarymo yra penki mėnesiai. 3. Atliekant segmento rezekciją, dažnesnė nesklandi pooperacinė eiga. 4. Palyginti su segmento rezekcijos pooperacine eiga, formuojant jungtį „galas su galu“, laikotarpis po operacijos yra sklandesnis.</p> Matas Pažusis, Rūta Maželytė, Žilvinas Saladžinskas Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12195 Mon, 03 Dec 2018 00:00:00 +0200 Laringinė palpacija skydliaukės chirurgijoje: praktinės rekomendacijos, remiantis išsamia literatūros apžvalga ir perspektyviojo kohortinio tyrimo rezultatais http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12196 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Skydliaukės operacijų pasaulyje daugėja. Grįžtamojo gerklų nervo pažeidimas yra viena rimčiausių su skydliaukės chirurgija susijusių komplikacijų. Abipusis nervo pažeidimas lemia blogesnę gyvenimo kokybę, balso ir kvėpavimo funkcijų sutrikimus. Siekiant sumažinti minėtos komplikacijos dažnį, kuriama ir taikoma įvairių naujų intraoperacinės technikos metodų.</p> <p>Vienas iš šiuolaikinių metodų, leidžiančių veiksmingai išvengti abipusio nervo pažeidimo, yra intraoperacinis neuromonitoringas. Šis metodas intraoperaciniu periodu patikimai įvertina funkcinę nervo būklę, tačiau yra brangus. Laringinė palpacija yra pigi alternatyva, tačiau nėra aišku, ar pastarasis metodas yra pakankamai jautrus ir specifiškas. Todėl šiame straipsnyje, atlikus išsamią mokslinės literatūros analizę ir išanalizavus perspektyvinio kohortinio tyrimo rezultatus, siekiama pateikti laringinės palpacijos metodo vertinimą.</p> <p>Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad laringinės palpacijos metodo jautrumas varijuoja nuo 33 proc. iki 100 proc., specifiškumas – nuo 92 proc. iki 100 proc. Mūsų vykdyto tyrimo VUL Santaros klinikose duomenimis, metodo jautrumas – 100 proc., specifiškumas – 96,6 proc.</p> <p>Remiantis išsamia literatūros apžvalga ir perspektyviniu kohortiniu tyrimu, galima pateikti rekomendacijų, kaip laringinės palpacijos metodą taikyti modernioje skydliaukės chirurgijoje: 1. Operuojant skydliaukę, visais atvejais būtina identifikuoti grįžtamąjį gerklų nervą. 2. Intraoperacinę neurostimuliaciją tikslinga atlikti visų tiroidektomijų metu. Negalint atlikti intraoperacinio neuromonitoringo, gerklų palpacinė neurostimuliacija galėtų būti pirmojo pasirinkimo metodas. 3. Pašalinus pirmąją skydliaukės skiltį, siekiant išvengti nervo abipusio pažeidimo, operaciją tikslinga tęsti tik patvirtinus šio nervo funkcinį vientisumą, naudojant intraoperacinę neurostimuliaciją.</p> Andrius Rybakovas, Andrius Matulevičius, Viktorija Belogorceva, Virgilijus Beiša, Kęstutis Strupas Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12196 Mon, 03 Dec 2018 00:00:00 +0200 Kiaušidės disgerminoma su metastazėmis viršraktikauliniuose limfmazgiuose, diagnozuota 16 metų merginai: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12197 <div id="articleAbstract"> <div> <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]</p> <p><strong>Įvadas</strong></p> <p>Vaikų reprodukcinės sistemos navikai yra reti, būdingiausias iš jų – kiaušidžių navikas. Germinogeniniai navikai – dominuojantis mergaičių, ypač paauglių, kiaušidžių navikų histologinis tipas. Iš šių navikų dažniausia disgerminoma. Simptomai labai nespecifiniai, todėl navikai diagnozuojami vėlai. Disgerminoma – piktybinis navikas, todėl negydant prognozė gali būti letali.</p> <p><strong>Atvejo aprašymas</strong></p> <p>Į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi 16 m. pacientė dėl kairėje viršraktikaulinėje srityje staiga atsiradusio darinio. Kitų specifinių skundų mergina neturėjo. Čiuopiant pilvą aptiktas didelis kietas darinys. Atlikus vėžio žymenų tyrimus (alfa fetoproteinas – 1,9 kU/L, beta chorioninis gonadotropinas – 1231,0 U/L; lakatatodehidrogenazė – 2721,0 U/L; Ca125 – 665,8 kU/L), dubens organų ultragarsą, kompiuterinę tomografiją ir viršraktikaulinio darinio histologinį tyrimą, pacientei diagnozuota FIGO IV stadijos dešinės kiaušidės disgerminoma. Pacientei prieš operacinį gydymą ir po jo buvo atlikta laparatominė ovarektomija ir chemoterapija. Gydymas buvo sėkmingas – rasta 100 proc. naviko ląstelių nekrozė.</p> <p><strong>Išvados</strong></p> <p>Mergaitėms, ypač paauglėms, gali būti įtartas kiaušidžių darinys, jei skundžiamasi pilvo skausmu, dariniu pilve, nereguliariu mėnesinių ciklu ar ankstyva branda. Ankstyva mergaičių, ypač paauglių, disgerminomų diagnostika ir gydymas lemia labai gerą šių navikų prognozę.</p> </div> </div> Diana Maldžiūtė, Vilma Rukauskaitė, Kęstutis Trainavičius Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12197 Mon, 03 Dec 2018 00:00:00 +0200 A Case Report of Intraoperatively Diagnosed Cholangiocarcinoma after Unsuccessful Conservative Treatment of ERCP Complicated with Hemorrhage http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12198 <p>[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian]</p> <p><strong>Background</strong></p> <p>Cholangiocarcinoma is a malignant tumor arising from the epithelium of the bile ducts. Most of these tumors are adenocarcinomas [1]. Intrahepatic cholangiocarcinoma accounts for 10% of all cholangiocarcinomas, hilar cholangiocarcinoma for 25%, and extrahepatic cholangiocarcinoma for 65% [2, 3]. Cholangiocarcinoma can develop in any part of the extrahepatic duct, occurring in 50–75% of reported cases in the upper third of the duct including the hepatic hilum, in 10–25% in the middle third, and in 10–20% in the lower third [4–6]. Approximately 95% of cases show extrahepatic obstruction at the time of diagnosis [7]. In a meta-analysis of 21 prospective trials, the rate of hemorrhage as a complication of ERCP was 1.3% (95% CI, 1.2%–1.5%) with 70% of the bleeding episodes classified as mild [8]. Hemorrhagic complications may be immediate or delayed, with recognition of occurring up to 2 weeks after the procedure. The risk of severe hemorrhage (ie, requiring &gt;5 units of blood, surgery or angiography) is estimated to occur in fewer than1 per 1 000 sphincterotomies [9]. Despite new and advanced diagnostic methods, sometimes this type of tumor is finally diagnosed from pathological findings on excised tissue.</p> <p><strong>Case report</strong></p> <p>We present one case with cholangiocarcinoma diagnosed after surgical treatment of hemorrhage as post procedural complication from ERCP. With MRCP intraluminal stenosis of the upper part of common bile duct has been noticed and suspicious presence of substrate with consecutive dilatation of the upper billiary tract. ERCP was performed and sphincterotomy have been made without evacuation of any intraluminal substrate from common bile duct. Insufficient ERCP cholangiography was made and biopsy of the part with stenosis could not be taken due to permanent bleeding from performed sphincterotomy.</p> <p>Despite all attempts for conservative treatment of the hemorrhage, patient was still with permanent decreases of hemoglobin levels and with persistent hemorrhagic anemia. With decision from medical council the patient has been transferred to the Department of abdominal surgery for further immediate surgical treatment.</p> <p><strong>Conclusion</strong></p> <p>Patient with extrahepatic bile duct carcinoma initially diagnosed as a calculus in the common bile duct. Looking back, the patient had symptoms which differential diagnosis for bile duct cholangiocarcinoma should be established. Clinical symptoms such as right hypochondrium pain, itchy skin, vomiting and diarrhea. The laboratory findings showed constantly elevated bilirubin and liver enzymes also elevated tumor markers as CA19-9 and CEA. Hemorrhage that occurs after ERCP sphincterotomy and attempt for biopsy could not been controlled with conservative measures. Patient with consequently caused hemorrhagic anemia has been transferred for surgical treatment, which stopped the bleeding, made final diagnosis and treatment of proximal stenosis of common bile duct.</p> Gordana Bozinovska Beaka, Biljana Prgova Veljanovska, Milka Zdravkovska, Blagica Burova Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12198 Mon, 03 Dec 2018 00:00:00 +0200 Nurodymai autoriams http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12199 <p>[tekstas anglų ir lietuvių kalbomis]</p> Lietuvos chirurgija T. 17 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12199 Mon, 03 Dec 2018 00:00:00 +0200 Sepsis – infekcijos sukelti organų funkcijų sutrikimai, pavojingi gyvybei http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12112 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Sepsis lemia blogas infekcijų baigtis, ypač kai laiku neatpažįstamas ir nepradedamas tinkamai gydyti. Ankstyva diagnozė ir laiku skirtas tinkamas gydymas yra būtinos sąlygos siekiant įveikti sepsį. Naujausi medicinos tyrimai patikslino sepsio patofiziologijos sutrikimus, tačiau gydytojai ir tyrėjai vis dar ginčijasi bandydami tiksliau apibrėžti sepsio diagnostinius kriterijus, ieško aiškesnių ir specifiškesnių požymių. 2016 m. paskelbtas sepsio ir sepsinio šoko diagnostikos Trečiasis tarptautinis sutarimas, kurio esminis skirtumas nuo ankstesnių sutarimų yra siekis kuo anksčiau pastebėti infekcijos sukeltus organų funkcijų sutrikimus. Ekspertų sutarimu atsisakyta&nbsp;<em>sisteminio uždegiminio atsako sindromo</em>&nbsp;ir&nbsp;<em>sunkaus sepsio</em>&nbsp;terminų. Lokali infekcija tampa&nbsp;<em>sepsiu</em>, kai dėl paciento išbalansuoto organizmo atsako į infekciją kyla organų funkcijų sutrikimų.&nbsp;<em>Sepsinis šokas</em>apibūdinamas kaip sepsis, esant atkakliai arterinei hipotenzijai, išliekančia infuzine terapija koregavus hipovolemiją, kai reikalinga vazopresorių infuzija, siekiant arterinio kraujo spaudimo normos, tačiau kartu reikia patvirtinti hiperlaktatemiją. Įvairių specialybių gydytojų ir mokslininkų kartu pasiūlyti atnaujinti sepsio diagnostiniai kriterijai yra žingsnis į priekį, skatinantis naujus epidemiologinius ir klinikinius tyrimus, diagnostikos ir gydymo kokybę gerinančias iniciatyvas</p> Saulius Vosylius, Milda Nekrašienė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12112 Sun, 04 Nov 2018 00:00:00 +0200 Svetimkūnių iš viršutinės virškinimo trakto dalies endoskopinis šalinimas Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje: 25 metų patirtis http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12113 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Nurytas svetimkūnis ar maistas, įstrigę viršutinėje virškinimo trakto dalyje, yra dažna klinikinė situacija skubios pagalbos skyriuose visame pasaulyje. Didžioji dauguma svetimkūnių pereina per virškinimo traktą ir natūraliai pasišalina su išmatomis, tačiau apie 1/5 ligonių prireikia svetimkūnius šalinti. Viršutinėje virškinimo trakto dalyje įstrigęs svetimkūnis yra antra pagal dažnumą (po kraujavimo) skubios endoskopijos priežastis.<br>Atlikto retrospektyvaus aprašomojo tyrimo tikslas yra apžvelgti Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytojų ketvirčio amžiaus (25 metų) patirtį lanksčiu endoskopu šalinant svetimkūnius iš viršutinio virškinimo trakto. Galima teigti, kad kvalifikuoto specialisto atliekamas endoskopinis svetimkūnių šalinimas naudojant endoskopą su priedais: kilpa, krepšeliu ir žnyplėmis, yra efektyvus ir saugus būdas, lemiantis didelę procedūros sėkmę, ženkliai sumažinantis hospitalizacijos laiką ir chirurgijos (operacinio gydymo) poreikį.</p> Edvinas Kildušis, Aurelijus Grigaliūnas, Laura Žilevičė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12113 Sun, 04 Nov 2018 00:00:00 +0200