Fribūro universitetas ir lietuvių veiklos Šveicarijoje reikšmė XX amžiaus pradžioje
Straipsniai
Monika Šipelytė
Publikuota 2016-09-01
https://doi.org/10.15388/LIS.2016.37.10058
PDF

Reikšminiai žodžiai

Lietuvos nepriklausomybė
išeivijos istorija
Pirmasis pasaulinis karas
diplomatija Šveicarijoje
Fribūro universitetas
socialinė katalikybė

Kaip cituoti

Šipelytė, M. (2016) “Fribūro universitetas ir lietuvių veiklos Šveicarijoje reikšmė XX amžiaus pradžioje ”, Lietuvos istorijos studijos, 37, pp. 154–176. doi:10.15388/LIS.2016.37.10058.

Santrauka

Lietuvių išeivijos Šveicarijoje istorija iki 1918 m. yra svarbi Lietuvos valstybės kūrimosi dalis. Iki Pirmojo pasaulinio karo ir jo metu šioje šalyje veikusias lietuviškas draugijas galime tirti keliais lygmenimis: pirmiausia – kontekstą, kuriame veikta (Šveicarijos katalikiško universiteto aplinka), visuomenės sluoksnius, kurių tautinė ir valstybinė veikla buvo aktyviausia (šiuo atveju – aukštojoje mokykloje studijuojantys kunigai) ir konkrečių asmenų indėlį į sėkmingą organizacijų darbą (tie asmenys – dr. Juozas Purickis ir Vladas Daumantas-Dzimidavičius). Katalikiškas Fribūro universitetas nuo XIX a. pabaigos tarp lietuvių kunigų bei pasauliečių buvo populiari teologijos ir humanitarinių mokslų studijų vieta, o
1913–1918 m. čia klestėjo net kelios organizacijos, užsiimančios studentiška veikla, karo belaisvių šelpimu ir prolietuviškų leidinių spausdinimu. Studentai kunigai aktyviai bendradarbiavo su Lietuvių informacijos biuru ir jo kūrėju dr. Juozu Gabriu, dalyvavo lietuvių rengiamose tarptautinėse konferencijose, pasižymėjo kuriant, vėliau ir įgyvendinant valstybės simbolius ir valstybingumo projektus.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.