Šiame tyrime urbanizacijos terminas suprantamas ne vien kaip gyventojų koncentracija miestuose, bet ir modernizacijos procesas, plačios socialinės permainos pereinamuoju laikotarpiu iš agrarinės (kaimiškos) į pramoninę (miesto) visuomenę, kurios keitė kasdienį gyvenimą, socialinius ryšius ir tapatumo formas. Darbo tikslas – įvertinti urbanizacijos sąlygotus demografinius ir infrastruktūrinius miestų pokyčius 1918–1940 m. Lietuvoje. Straipsnyje analizuojama Lietuvos miestų gyventojų skaičiaus dinamika ir kokią įtaką tam turėjo vidinės migracijos procesai. Keliamas klausimas, kokie yra modernaus miesto atributai, ar jų galima atrasti nepriklausomos Lietuvos miestuose.