Šiame straipsnyje, atitolstant nuo įprastinės tarpukario paveldosaugos vertinimo perspektyvos, kai paveldosaugos problematika nagrinėjama per oficialiųjų institucijų (Valstybės archeologijos komisijos, Senovės paminklų apsaugos referentūros, Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus) prizmę, atskleidžiamas individualus intelektualų, aktualizuojančių paveldo apsaugos klausimus, indėlis. Iš gausaus tarpukario paveldosaugos entuziastų būrio savo konceptualumu ir novatoriškumu išsiskiria architektai Algirdas Mošinskis ir Jurgis Getneris. Straipsnio tikslas – atskleisti A. Mošinskio ir J. Getnerio paveldosaugines nuostatas tarpukario Lietuvos paveldosaugos kontekste. Straipsnyje analizuojami teoriniai paveldo apsaugos diskurso pokyčiai XX a. ketvirto dešimtmečio Lietuvoje, konceptualizuojami A. Mošinskio ir J. Getnerio paveldo apsaugos suvokimo bruožai.