Modernaus miesto plėtra: socioekologinės koncepcijos ir jų recepcija analizuojant 1870–1914 metų Vilniaus miesto struktūrą
Straipsniai
Darius Žiemelis
Vilniaus universitetas
Aelita Ambrulevičiūtė
Vilniaus universitetas
Publikuota 2018-10-12
https://doi.org/10.15388/LIS.2018.0.11913
PDF

Reikšminiai žodžiai

modernusis miestas, socioekologinės koncepcijos, Čikagos sociologijos mokykla, E. Burgesso koncentrinis miesto modelis, XIX a. antros pusės–XX a. pradžios Vilniaus miesto istorija

Kaip cituoti

Žiemelis, D. ir Ambrulevičiūtė, A. (2018) Modernaus miesto plėtra: socioekologinės koncepcijos ir jų recepcija analizuojant 1870–1914 metų Vilniaus miesto struktūrą, Lietuvos istorijos studijos, 41, p. 103-128. doi: 10.15388/LIS.2018.0.11913.

Santrauka

[straipsnis lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]

Santrauka. Straipsnyje*, pasitelkus Čikagos sociologijos mokyklos moderniųjų miestų struktūros ir plėtros analizės idėjas, tiriama 1870–1914 m. Vilniaus miesto socioekologinė struktūra. Straipsnis pradedamas modernaus miesto struktūros sampratų Čikagos sociologijos mokyklos atstovų tyrimuose aptarimu. Toliau pristatomas modernaus miesto plėtrą analizuojantis E. Burgesso koncentrinis miesto modelis, kuris straipsnio antrojoje dalyje pritaikomas analizuojant 1870–1914 m. Vilniaus socioekologinę struktūrą. Tyrimo naujumą sudaro pasitelkta miesto ekologijos prieiga. Archyvuose ir istoriografijoje aptinkami duomenys apie modernėjančiam Vilniui būdingą populiacijos gausėjimą, didėjančią specializaciją, aštrėjančią konkurenciją dėl įtakos ir ribotos erdvės bei rezidencinius skirtumus, žvelgiant iš E. Burgesso koncentrinio miesto modelio perspektyvos, yra analizuojami kaip tarpusavyje susiję miesto ekosistemos dėmenys.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencijos
Priskyrimas: Kūrybinių bendrijų licencijos (CC BY 4.0).

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.