Lietuvos istorijos studijos http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos <p>Įkurtas 1992 m. Publikuoja straipsnius apie Lietuvos praeitį, jos istorinę raidą, lietuvių tautos valstybingumą, materialinės ir dvasinės kultūros raidą, jos sąveiką su kitomis tautomis, vietą pasaulio civilizacijoje.</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press lt-LT Lietuvos istorijos studijos 1392-0448 <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> Vienuolynai kaip „pelno ekonomikos“ lopšys ankstyvųjų moderniųjų laikų Vidurio ir Rytų Europos miestų aplinkoje: pranciškonų atvejis XVII amžiaus antrosios pusės–XVIII amžiaus Vilniuje http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/11859 <p>[straipsnis anglų kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų ir lietuvių kalba]</p> <p>Straipsnyje analizuojama pranciškonų konventualų ekonominė veikla ankstyvųjų moderniųjų laikų Vilniuje nuo XVII a. antrosios pusės iki XVIII a. pabaigos. Keliamas klausimas, ar pranciškonai gali būti laikomi „pelno ekonomikos“ propaguotojais ankstyvųjų moderniųjų laikų Vilniuje, panašiai kaip juos apibūdino Lester K. Little vėlyvųjų viduramžių krikščioniškojo pasaulio miestuose. Straipsnyje, remiantis pranciškonų pajamų ir išlaidų knygomis, analizuojamas jų ekonominės veiklos modelis ir keletas pagrindinių ekonominių veiklų – finansinės paslaugos bei nekilnojamojo turto valdymas.</p> Darius Sakalauskas Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-10-12 2018-10-12 41 88 102 10.15388/LIS.2018.0.11912 Modernaus miesto plėtra: socioekologinės koncepcijos ir jų recepcija analizuojant 1870–1914 metų Vilniaus miesto struktūrą http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/11860 <p>[straipsnis lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]</p> <p>Santrauka. Straipsnyje*, pasitelkus Čikagos sociologijos mokyklos moderniųjų miestų struktūros ir plėtros analizės idėjas, tiriama 1870–1914&nbsp;m. Vilniaus miesto socioekologinė struktūra. Straipsnis pradedamas modernaus miesto struktūros sampratų Čikagos sociologijos mokyklos atstovų tyrimuose aptarimu. Toliau pristatomas modernaus miesto plėtrą analizuojantis E.&nbsp;Burgesso koncentrinis miesto modelis, kuris straipsnio antrojoje dalyje pritaikomas analizuojant 1870–1914&nbsp;m. Vilniaus socioekologinę struktūrą. Tyrimo naujumą sudaro pasitelkta miesto ekologijos prieiga. Archyvuose ir istoriografijoje aptinkami duomenys apie modernėjančiam Vilniui būdingą populiacijos gausėjimą, didėjančią specializaciją, aštrėjančią konkurenciją dėl įtakos ir ribotos erdvės bei rezidencinius skirtumus, žvelgiant iš E.&nbsp;Burgesso koncentrinio miesto modelio perspektyvos, yra analizuojami kaip tarpusavyje susiję miesto ekosistemos dėmenys.</p> Darius Žiemelis Aelita Ambrulevičiūtė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-10-12 2018-10-12 41 103 128 10.15388/LIS.2018.0.11913 Migrantų diskurso formavimas istoriniais pasakojimais Lietuvos naujienų portaluose 2015 metais http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/11861 <p>[straipsnis lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]</p> <p>Santrauka. 2015 m. pabėgėlių krizės aptarimas Lietuvos naujienų portaluose rodė, kad trūksta sugyvenimo patirčių su galimais atvykėliais iš Artimųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos regiono, į diskusijas įtraukiant ir istorinius pasakojimus, liudijančius lietuvių (Mūsų) ir kitataučių (Kitų) santykius. Tyrimu siekta išsiaiškinti, kaip naudotasi istoriniais naratyvais ar jų siužetais viešosiose nuomonėse siekiant pozicionuoti naują Kitą socialiniame žemėlapyje. Tyrimo lauku pasirinkti septyni interneto naujienų portalai, aktualūs regioniniu bei nacionaliniu lygmenimis. Duomenys rinkti dviem etapais. Pirmuoju išsiaiškinti vyraujantys diskursai, antruoju ieškota viešųjų pasisakymų, paremtų istoriniais pasakojimais. Pagal surinktą medžiagą sudarytos atitinkamos matricos, kuriose matyti Mūsų – Kitų išdėstymas, veiksnumo suteikimas, galimos sąveikos rezultatas, suponuojantis lūkesčius Kito atžvilgiu. Pasakojimų įvairovė nurodo naujo Kito suvokimo daugiasluoksniškumą. Atpažinta, kad buvo remiamasi homogeninės istorijos vizija, užuot ieškojus etniškai įvairių patirčių. Migrantams nebuvo suteiktas istorinis laikas, paliekant jų patirtis ar galimas perspektyvas nepažinias.</p> Virginija Popovaitė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-10-12 2018-10-12 41 129 146 10.15388/LIS.2018.0.11914 Kam reikia istorijos didaktikos istorijos (ne pedagogikos) studijose? http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/11862 <p>[straipsnis lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]</p> <p>Straipsniu siekiama atsakyti į klausimą, kam reikia istorijos didaktikos istorijos (ne pedagogikos) studijose? Straipsnis pradedamas egzistuojančių didaktikos ir istorijos didaktikos sampratų, jų kaip akademinių disciplinų statuso apibrėžtimis. Toliau dėmesys sutelkiamas į vokiškąją istorijos didaktikos programą, pažintis su kuria lėmė tam tikras permainas Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studijų programose. Straipsnis baigiamas vokiškų idėjų recepcijos šio fakulteto studijose aptarimu. Tyrimo naujumas yra, kad tai: 1)&nbsp;pirmas nuodugnus bandymas moksliškai legitimuoti istorijos didaktikos dalyko dėstymą istorijos studijose; 2)&nbsp;Lietuvoje gajos tradicijos istorijos didaktikos tyrimus atriboti nuo istorinės sąmonės, istorinės kultūros, atminties ir pan. studijų kvestionavimas.</p> Rūta Šermukšnytė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-10-12 2018-10-12 41 147 161 10.15388/LIS.2018.0.11915 Keli klausimai „krizės“ sąvokos istorijai http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/11863 <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> Reinhart Koselleck Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-10-12 2018-10-12 41 162 172 10.15388/LIS.2018.0.11916 Triumfo žygis ar sumaišties tragedija? http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/11864 <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> Algis Povilas Kasperavičius Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-10-12 2018-10-12 41 173 179 10.15388/LIS.2018.0.11917 Stranger in a Strange Land (apie Arnaud Parent disertaciją „Prancūzai Abiejų Tautų Respublikos pertvarkyme Stanislovo Augusto valdymo laikotarpiu (1764‒1795 m.)“ ir jos gynimą) http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/11865 <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> Karolis Tumelis Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-10-12 2018-10-12 41 180 183 10.15388/LIS.2018.0.11918 Demografijos labirintuose (apie Jono Drungilo disertaciją „Lenkų bajorų integracija Žemaitijoje: migracija, kalba, atmintis XVI a.–XVIII a.“ ir jos gynimą) http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/11866 <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> Tomas Vaitkus Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-10-12 2018-10-12 41 184 187 10.15388/LIS.2018.0.11919 Galindai Europos platybėse: archeologija, istorija, lingvistika http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/11855 <p>[straipsnis lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje analizuojama vienos nedidelės vakarų baltų genties – galindų etninė istorija. Galindų migracijos Rytų ir Vakarų Europoje idėja buvo iškelta kalbininkų (K. Būga, V. Toporovas), istorikų (V. Vilinbachovas, N. Engovatovas). Vienintelis argumentas buvo žodžių, panašių į etnonimą galind-, aptikimas „nuo Atlanto vandenyno iki Pamaskvio miškų“. Nors galindų migracijų pėdsakų nefiksuoja nei istoriniai šaltiniai, nei archeologinė medžiaga, kalbininkų iškelta hipotezė susilaukė visiško pritarimo Lietuvos archeologo E. Jovaišos monografijose, mokykliniame vadovėlyje, mokslo populiarinimo literatūroje. Straipsnio autoriai, kritiškai išanalizavę V. Toporovo galindų migracijos idėją ir jos ištakas, daro išvadą, kad tai liaudies etimologija paremti prasimanymai ir akivaizdi klaida. Tai suklaidino ne vieną mokslininką ir dėl to iki šiol tarsi grandininė reakcija randasi naujų klaidų ir istorinių&nbsp;nesąmonių.</p> Aleksiejus Luchtanas Olegas Poliakovas Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-10-11 2018-10-11 41 9 39 10.15388/LIS.2018.0.11910 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdžios elito teisinės sąmonės raida XVI amžiaus viduryje (1529−1566 metais) http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/11856 <p>[straipsnis lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]</p> <p>XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vykęs teisės kodifikavimo procesas byloja apie LDK visuomenės teisinės sąmonės transformaciją. Proceso metu LDK valdžios elito sąmonės kismą lėmė kelios sąlygos, kurios išskyrė šią grupę iš kilmingųjų sluoksnio. Pirma – valdžios elito nariai buvo teisėjai ir teismų sistemos klientai, tai lėmė dvilypį jų santykį su teise, o likę bajorai buvo tik&nbsp; teismų klientai. Antra – aukštesnė politinė ir socialinė bei ekonominė padėtis suteikė pranašumą bylinėjantis ir palaikė hierarchizaciją teismuose, sudariusią sąlygas teisinio nihilizmo apraiškoms. Trečia – valdžios nariai atstovavo skirtingoms politinėms grupuotėms, disponavo skirtingu ekonominiu ir socialiniu potencialu ir skirtingais keliais buvo patekę į valdžios elitą – tai lėmė individualią patirtį ir eklektizavo šios grupės teisinę sąmonę. Minėtos sąlygos lėmė valdžios elito sąmonei būdingą archajiškų ir naujų idėjų simbiozę, suformavusią kokybiškai naują teisės ir teisingumo suvokimą.</p> Tomas Vaitkus Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-10-11 2018-10-11 41 40 57 10.15388/LIS.2018.0.11909