Lietuvos istorijos studijos
https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos
<p>Įkurtas 1992 m. Publikuoja straipsnius apie Lietuvos praeitį, jos istorinę raidą, lietuvių tautos valstybingumą, materialinės ir dvasinės kultūros raidą, jos sąveiką su kitomis tautomis, vietą pasaulio civilizacijoje. </p>Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University PressenLietuvos istorijos studijos1392-0448<p>Susipažinkite su autorių teisėmis <a href="http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/journalpolicy">žurnalo politikoje</a> skiltyje Autorių teisės. </p>Ne tavo kiaulės, ne tavo pupos: kaimo visuomenės užvaldymo istorija
https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/33919
<p>Apie Antano Terlecko disertaciją „Kolchozų visuomenės sukūrimas: Lietuvos kaimo sovietizacija 1940–1965 m.“ ir jos gynimą / On Antanas Terleckas’ Thesis „Creation a Kolkhoz Society: The Sovietization of Lithuanian Countryside (1940–1965)“</p>
Kita-Kotryna Bėčiūtė
Autorių teisių (c) 2023 Authors
https://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2023-12-212023-12-2115916210.15388/LIS.2023.52.11Kova su „kinų sienos“ mitu
https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/33918
<p>Apie Leono Nekrašo disertaciją „„Pafrontė“: Valstybė ir visuomenė Lietuvos pasienyje su Lenkija 1920–1939 m.“ ir jos gynimą / On Leonas Nekrašas’ Thesis „„Frontline Area“: State and Society in Lithuania’s Borderland with Poland in 1920–1939“</p>
Recenzijos-Dominyka Tarvydaitė
Autorių teisių (c) 2023 Authors
https://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2023-12-212023-12-2115615810.15388/LIS.2023.52.10Instrukcijos cenzoriams: pokario Lenkijos cenzūros užkulisiai
https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/33917
<p>Rec.: Anna Wiśniewska-Grabarczyk, Censorship of Literature in Post-War Poland: In Light of the Confidential Bulletins for Censors from 1945 to 1956, Jagiellonian University Press, 2022.</p>
Recenzijos-Dominyka Tarvydaitė
Autorių teisių (c) 2023 Authors
https://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2023-12-212023-12-2115115510.15388/LIS.2023.52.9Menas, kuriantis imperinę erdvę
https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/33916
<p>Rec.: Elena Andreeva, Russian Central Asia in the Works of Nikolai Karazin, 1842–1908: Ambivalent Triumph, Palgrave Macmillan, 2021.</p>
Recenzijos-Laurynas Kudijanovas
Autorių teisių (c) 2023 Authors
https://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2023-12-212023-12-2114515010.15388/LIS.2023.52.8Antropologija ir anomalumas
https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/33915
<p><span style="color: #333333; font-family: 'Helvetica Neue', Helvetica, Arial, sans-serif; font-size: 14px; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; background-color: #ffffff; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">Tekstą iš anglų kalbos vertė ir įvadą parašė Mingailė Jurkutė</span></p>
Klasika-Ruth BenedictMingailė Jurkutė
Autorių teisių (c) 2023 Authors
https://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2023-12-212023-12-2113014410.15388/LIS.2023.52.7Žydų gelbėjimas Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais: lietuviško muziejinio naratyvo kūrimo praktikos
https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/33914
<p><span style="color: #333333; font-family: 'Helvetica Neue', Helvetica, Arial, sans-serif; font-size: 14px; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; background-color: #ffffff; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">Lietuviška istoriografija rodo, kad žydų gelbėjimo Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais tema įsiterpia į skirtingas naratyvines schemas: ikiholokaustinį Antrojo pasaulinio karo pradžios žydų pabėgėlių gelbėjimo pasakojimą ir Holokausto Lietuvoje temą. Klaustina: kokios naratyvinės žydų gelbėjimo schemos yra naudojamos Lietuvos muziejuose, ką žydų gelbėjimo tema muziejus nori pranešti visuomenei, kokiomis priemonėmis kuria muziejinį istorinį pasakojimą, kokie istorinės kultūros įvykiai skatina žydų gelbėjimo temų viename ar kitame Lietuvos muziejuje atsiradimą? Atsakymams į šiuos klausimus pasitelkiama keturių atvejų (Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus, „Sugiharos namų“ Kaune, Kauno IX forto, Šeduvoje kuriamo muziejaus „Dingęs Štetlas“) analizė. Ji atskleidė, kad žydų gelbėjimo tema siekiama pateikti kuo objektyvesnį, visa aprėpiantį šios praeities vaizdinį ir pasitelkus jį atlikti kelias svarbias funkcijas. Tai Lietuvos ir užsienio lankytojų edukavimas (muziejus kaip pažinimo erdvė), žydų gelbėtojų pagerbimas, prisiminimas, padėka jiems (muziejus kaip memorialinė erdvė), su žydų gelbėjimu susijusių stereotipų paneigimas (muziejus kaip demitifikacijos erdvė).</span></p>
Straipsniaižydų gelbėjimasAntrasis pasaulinis karasHolokaustasLietuvos muziejaiekspozicijaRūta Šermukšnytė
Autorių teisių (c) 2023 Authors
https://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2023-12-212023-12-2110812910.15388/LIS.2023.52.6Istorikas ir šaltinis: kai kurios šiuolaikinės Holokausto istoriografijos problemos
https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/33913
<p><span style="color: #333333; font-family: 'Helvetica Neue', Helvetica, Arial, sans-serif; font-size: 14px; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; background-color: #ffffff; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">yrinėjant ir rašant Holokausto istoriją yra labai svarbu ne tik tinkamai atsirinkti (su tema, prieiga suderinti) pagrindinius pirminius šaltinius, bet ir rasti su jais adekvatų kritinį santykį. Jei kalbame apie Holokausto pradžios (kas kartu yra ir Holokausto Lietuvoje pradžios) istoriografiją, bent XXI amžiuje, toks santykis dažnam tyrėjui (-ai) yra iššūkis: veikiau linkstama automatiškai pasikliauti ar kvestionuoti atskiras šaltinių (pagal kilmę) grupes. Tai sukelia ir rimtų istorijos supratimo problemų, kai kurias jų ir mėginama aptarti straipsnyje. Pavyzdžiui, kaip sutrinka tokio supratimo galimybės, kai pasikliaujama, iš esmės pasiremiama konkrečiais (atsitiktiniais) pirminiais šaltiniais, neužklausiant jų radimosi aplinkos ir prasmės, kitus ignoruojant? Arba koks istorijos vaizdas klostosi, kai nesuvaldomos mėgintos taikyti ir pirmapradžio pasitikėjimo, ir principinio kvestionavimo nuostatos subjektyvių šaltinių atžvilgiu? Galiausiai, kokią reikšmę Holokausto situacijų istoriniam supratimui turi pirminių šaltinių, pirmiausia liudijimų „prikūrimo“, vėlesnio apdorojimo (prirašymas, perdarymas, kupiūros, braukymai) ignoravimas? Svarbu, kad tai ne tik šiandienio istorijos mokslo, bet ir Katastrofą išgyvenusių žydų mokslininkų iškart pokariu kelti klausimai.</span></p>
StraipsniaiHolokaustasšaltinių kritikadokumentailiudijimaiistoriografijasupratimasLietuvaKaunasNerijus Šepetys
Autorių teisių (c) 2023 Authors
https://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2023-12-212023-12-218510710.15388/LIS.2023.52.5Indijos vaizdiniai 1927–1940 metų lietuviškoje katalikiškų misijų spaudoje
https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/33912
<p><span style="color: #333333; font-family: 'Helvetica Neue', Helvetica, Arial, sans-serif; font-size: 14px; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; background-color: #ffffff; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">Straipsnyje pristatoma mažai dėmesio istoriografijoje sulaukusi tarpukario lietuviškoje katalikiškų misijų spaudoje susiformavusi Indijos kultūros ir kasdienybės visumą nusakanti percepcija. Remiantis XX a. trečio–ketvirto dešimtmečio jėzuitų leidinyje „Misijos“ ir saleziečių leidinyje „Saleziečių žinios“ skelbtais straipsniais nagrinėjami trys pagrindiniai Indiją Lietuvoje reprezentavę vaizdiniai: indų dvasingumas bei religingumas, visuomenės socialinės problemos, pirmiausia kastų sistema ir moterų teisės, galiausiai laukinė krašto gamta. Periodikos analizė atskleidė, kad vaizdinių kūrimui įtaką darė krikščioniška tradicija, europietiška orientalistinė laikysena bei Rytų ir Vakarų civilizacijų lyginimas.</span></p>
StraipsniaiRytaiIndijatarpukarisvaizdinyskatalikų misijosLaurynas Kudijanovas
Autorių teisių (c) 2023 Authors
https://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2023-12-212023-12-21658410.15388/LIS.2023.52.4Filantropinė veikla XX amžiaus pradžios Vilniuje: Vilniaus vaikų globos draugijos fotografijų albumas
https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/33911
<p><span style="box-sizing: border-box; color: #333333; font-family: 'Helvetica Neue', Helvetica, Arial, sans-serif; font-size: 14px; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; background-color: #ffffff; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;">Straipsnyje nagrinėjama, kaip Vilniaus vaikų globos draugijos (1901–1940 m.) fotografijų albumas (1906 m.) atspindi rūpinimosi vaikais praktikas, kurias taikė labdarybės organizacijos XX a. pradžioje Vilniuje. Šiame reprezentacinės paskirties šaltinyje atsiskleidžia draugijos siekis filantropinę veiklą vykdyti suteikiant profesijai reikalingų įgūdžių ir </span><span style="box-sizing: border-box; color: #333333; font-family: 'Helvetica Neue', Helvetica, Arial, sans-serif; font-size: 14px; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; background-color: #ffffff; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;">visapusiškai vystant kūną, sielą ir protą. Fotografijų, kuriose matyti tikslingai sukurtos mizanscenos, albumas taip pat parodo, kokį organizacijos įvaizdį siekė formuoti jos nariai.</span></p>
StraipsniailabdarybėVilniaus vaikų globos draugijafotografijų albumasMilda Kruopienė
Autorių teisių (c) 2023 Authors
https://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2023-12-212023-12-21406410.15388/LIS.2023.52.3„Sunkiose grandinėse“: elgesys su karo belaisviais Vokiečių ordino valstybėje Prūsijoje, Lenkijos karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiaus pirmoje pusėje
https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/33910
<p><span style="color: #333333; font-family: 'Helvetica Neue', Helvetica, Arial, sans-serif; font-size: 14px; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; background-color: #ffffff; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">Šiame straipsnyje nagrinėjamas elgesys su karo belaisviais XV a. Jame gilinamasi į sunkumus, su kuriais susidurdavo ne tik patys belaisviai (pagal jų pačių laiškus), bet ir su jų išlaisvinimu ir priežiūra susiję asmenys (Vokiečių ordino pareigūnai, senjorai). Taip pat aptariami svarbiausi nelaisvės aspektai, belaisvių nepritekliai, būdai, kuriais jie galėjo gauti būtiniausių dalykų, pavyzdžiui, maisto ir drabužių, ir vietos, kuriose paprastai buvo laikomi belaisviai. Be to, aptariami veiksniai, darantys įtaką kalintojų poelgiams, kartais lemiantys žiaurų elgesį, ir atskiriama, koks elgesys su belaisviais pagal Viduramžiais nusistovėjusias normas buvo tinkamas, o koks – netinkamas.</span></p>
Straipsniaikaro belaisviaiVokiečių ordinasLDKLenkijos KarūnaišpirkosViduramžiaiAntanas Petrilionis
Autorių teisių (c) 2023 Authors
https://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2023-12-212023-12-21243910.15388/LIS.2023.52.2