Kaip medijų diskurse kuriamas „mielosios Prancūzijos“ vaizdinys? Straipsnyje pasitelkus praeities laikų kaimelio atvejį analizuojamos kultūrinės nostalgijos reprezentacijos dabartinėje televizijos reklamoje. Tiriama, kokiais būdais komercinis diskursas pavirsta kultūrinės atminties kategorizavimo įrankiu ir, galiausiai suvienodinęs daugelio žmonių atsiminimus, pakeičia istorinį nuotolį ir nustato tam tikrą nostalgijos estetiką. Pirmoje straipsnio dalyje analizuojamos „chronotopinės“ erdvės ir laiko vaizdinių reprezentacijų galimybės. Antroje dalyje tiriama praeities laikų kaimelio įvaizdžių reprezentacijų autentiškumo vertė kuriamuose „žanriniuose paveiksluose“, medijų diskurso steigiamose ir tradiciją išaukštinančiose vaizdinių reikšmėse.