[straipsnis ir santrauka prancūzų kalba; santrauka anglų ir lietuvių kalbomis]
Straipsnyje analizuojamas pasakojimas apie Oskaro Milašiaus kelionę į Lietuvą 1922 m. rugpjūtį. Pasakojimo autorė Greta Prozor yra tiesioginė liudininkė, keliavusi po Lietuvą kartu su poetu ir savo tėvu Maurice’u Prozoru. Remiantis teorinėmis kelionių literatūros nuostatomis, keliamas tikslas – apibrėžti pasakojime formuojamą Lietuvos įvaizdį ir pasakojimo protagonisto – Milašiaus – figūrą. Atlikta analizė leidžia daryti išvadą, kad pasakojimo autorė išryškina geografinius, istorinius, socialinius, kultūrinius jos anksčiau nepažinoto krašto aspektus. Lietuvos „kitoniškumas“ ir jai būdinga „egzotika“ slypi akivaizdžioje praeities ženklų ir dabarties bendrystėje. Gyvybingos praeities ir modernios dabarties jungtis lemia Lietuvos išskirtinumą keleiviams gerai pažįstamoje Europoje.
Kelionės į Lietuvą pasakojime Milašiaus figūra apibrėžiama pasitelkiant literatūrinį Don Kichoto personažą – poeto alter ego. Nostalgiškas bandymas susitikti su šeimos praeitimi iš tiesų yra neįmanomas, tikrovėje nerealizuojamas. Tikrasis susitikimas su geidžiama praeitimi gali įvykti tiktai žodiniame ir rašytiniame pasakojime.