ПОЭТИКА «ВОЗВЫШЕННОГО» В ПОЭЗИИ ЮРГИСА БАЛТРУШАЙТИСА
На перекрестке культур и текстов
Юлия Снежко
Publikuota 2013-01-01
https://doi.org/10.15388/Litera.2013.2.2729
PDF

Kaip cituoti

Снежко, Ю. (2013) “ПОЭТИКА «ВОЗВЫШЕННОГО» В ПОЭЗИИ ЮРГИСА БАЛТРУШАЙТИСА”, Literatūra, 55(2), pp. 36–46. doi:10.15388/Litera.2013.2.2729.

Santrauka

„Pakylėtumo“ poetika Jurgio Baltrušaičio poezijoje

Nors nemažai J. Baltrušaičio kūrybos aspektų (pаvyzdžiui, transcendencijos, amžinybės, paslapties temos) yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su pakylėtumo problematika, tačiau įvairūs tyrinėtojai, analizuojantys jo tekstus, jos neproblematizavo. Straipsnyje yra parodoma, kad ji pasireiškia tiek Baltrušaičio estetiniuose samprotavimuose, tiek jo poezijoje rusų ir lietuvių kalbomis. Autorė pakylėtumo poetiką daugiausiai analizuoja per tylos toposą ir išskiria du pakylėtumo tipus poeto kūryboje: „tuščią pakylėtumą“ (jo „ydingos begalybės“ elementas įsipaišo į „velniškumo“ paradigmą, ypač būdingą ankstyviesiems rusų simbolistams), pasireiškiantį nedidelėje Baltrušaičio rusų poezijos dalyje; ir religinį – plačiąja prasme. Būtent religinis pakylėtumas turi ypatingą reikšmę visoje jo poezijoje ir reiškiasi tiek per moralinės pareigos retoriką, suartėdamas su tragiškumo modusu, tiek per pamaldų „būties stebuklo“ išgyvenimą, priartėdamas prie grožio kategorijos paradigmos.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.