Magijos ritualas Senekos Medėjoje

Santrauka

Pasak Erico Byvilleʼio, Seneka pirmasis sukūrė „būrimo tragediją“ (witchcraft tragedy) – Medėją, kuri savo sandara, kalbos aktų specifika ir išskirtinai pabrėžiamu tragiško personažo – raganos – atskyrimu nuo visuomenės apibrėžė būrimo tragedijos žanro principus, kuriais vadovavosi Renesanso laikais anglų literatūros kūrėjai (Christopheris Marlowe, Thomas Dekkeris, Johnas Fordas, Williamas Rowley). Magijos temai romėnų literatūroje, o ypač Senekos tragedijose, nėra skirta pakankamai klasikinės filologijos specialistų darbų. Galima paminėti šį E. Byvilleʼio straipsnį, kuriame tiriami Senekos Medėjoje vartojami kalbos aktai, būdingi magijos ritualams. E. Byvilleʼis analizuoja, kaip kalbos aktai kuria būrėjos charakterį, kokią reikšmę performatyvai turi tragedijos sandarai ir plėtotei. Harry M. Hineʼas Senekos Medėjai skirtuose komentaruose aiškina ir interpretuoja žodžius, susijusius su būrimu ir deive Hekate.
Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti magijos ritualą Senekos Medėjoje. Atsakyti į klausimus, kokią reikšmę Medėjos magijos rituale turėjo magiški skaičiai, žolės, gyvatės, burtažodžiai, deivės Hekatės garbinimas, kokiais autoriais sekė Seneka, aprašydamas magijos ritualą, ir dėl ko jį įterpė į tragediją. [...]