Grafinis romanas: naujas anglosaksų kultūros reiškinys

Santrauka

Šio straipsnio tikslas yra pristatyti naują naratyvinį žanrą – grafinį romaną (angl. graphic novel), kilusį iš komiksų tradicijų. Komiksų vieta Šiaurės Ameri­kos kultūroje paradoksali; nors jie nuo XX a. pra­džios spausdinami beveik visuose JAV ir Kanados laikraščiuose, nevertinami nei kaip menas, nei kaip literatūra. Tik paskutiniame XX a. dešimtmetyje li­teratūrologai atkreipė dėmesį į komiksus, kaip savitą naratyvinį žanrą: aiškinama, kad būtina analizuoti žodžių ir vaizdų sąryšį, kuris sukuria išskirtinę nara­tyvinę kalbą. Šią kalbą meistriškai naudoja grafinių romanų kūrėjai – pritaiko ją visai naujoms temoms. Pavyzdžiui, amerikiečio Arto Spiegelmano romanas Maus („Pelė“, išvertus iš vokiečių kalbos) pasako­ja apie žydų holokausto siaubą. Iš pirmo žvilgsnio atrodo beveik šventvagiška, kad autorius apie žydų kančias Aušvico lageryje pasakoja naudodamasis ži­noma komiksų „kalbančių gyvulių“ tradicija. Tačiau A. Spiegelmanas sugeba tragiškus įvykius perteikti ironišku komiksų stiliumi. Jo romane išryškinama antrosios kartos paveldėta kančia, kuri komplikuo­ja tėvo ir sūnaus santykius. 1992 m. romanas Mauspelnė autoriui prestižinę Amerikos „Pulitzer“ lite­ratūros premiją. Kitas amerikiečių grafinio romano kūrėjas Joe Sacco taip pat domisi istorinių katastrofų poveikiu paprastų žmonių gyvenimui. RomanasPa­lestinas vaizduoja autoriaus klaidžiojimą per palesti­niečių pabėgėlių gyvenvietes. Romano įtampa kyla iš autoriaus bendravimo su palestiniečiais – ironijos objektu dažniausiai tampa jis pats, naivus svečias iš turtingų Vakarų. Žinomiausi Kanados grafinio roma­no kūrėjai Chesteris Brownas ir Seth (rašytojo Gre­gory Gallanto slapyvardis) taip pat linkę naudoti au­tobiografinę medžiagą. C. Brownas romane Tu man niekad nepatikai (išleistas 2002 m.) galima įžvelgti bildungsromano bruožų. Pagrindinis herojus, kaip ir autorius, vardu Chesteris, augantis Monrealio prie­miestyje, turi tipiškų paauglystės rūpesčių. Tik vai­kino motinai staiga susirgus nervų liga, susidrumsčia ramus priemiesčio gyvenimas. Chesteris priverstas subręsti. Seth’o romane Geras gyvenimas, jei tik nepalūžti (išleistas 2003 m.) irgi autobiografinis; pa­grindinis herojus, kaip ir autorius, vardu Seth’as. Ro­mano veiksmas – Seth’o pastangos surasti žinių apie vieną jau seniai užmirštą Kanados karikatūrininką, su kuriuo Seth’as tapatinasi. Autorius nenori prisitai­kyti prie Šiaurės Amerikos polinkio greitai užmirš­ti praeitį, nevertinti jos kultūros. Grafinis romanas apskritai yra iššūkis literatūrologams, verčiantis juos ieškoti naujų teorijų ir metodologijų, pagal kurias būtų galima nagrinėti naują žanrą.