Santrauka
Publicistikos tekstuose bandoma aptikti vietų, kuriose esama moteriškojo rašymo. Nagrinėjamas moters biologinės lyties ir socialinės bei kultūrinės lyties projekcijos santykis žydų kilmės rusų rašytojos, gyvenančios Paryžiuje, publicistikos straipsnių rinktinėje „Jaučiai ir sraigės“. Prieinama prie išvados, jog socialinę ir kultūrinę moters lyties projekciją mass media diskurse lemia pirmiausia atgalinis ryšys. Tai reiškia, kad, atsižvelgiant į paklausą, konstruojama stereotipinė moters lyties projekcija. Nesvarbu, kas, vyras ar moteris, yra straipsnio autorius, jo ar jos rašymas yra moteriškas, todėl sunku pačiame teksto audinyje aptikti moters/vyro priešpriešos ženklų. Kalbiniai pragmatiniai ženklai rodo jį esant moterišką. Daroma atsargi prielaida, jog mass media tekstą ir moters rašymą sieja tapatybės santykis. Vieta, kurioje socialinė kultūrinė lyties projekcija palieka akivaizdžius pėdsakus, yra dialogas, K. Sapgir knygoje tai – interviu žanras. Pats knygos pavadinimas ir tekstų komunikacinė sandara sufleruoja, jog lyčių projekcijos kūrimo ypatumai gali būti aprašyti pasitelkiant opozicijas, išskaitomas diskurse iš pragmatinių lyčių ženklų funkcijų.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
