Lietuvių kultūrinis kraštovaizdis folklore vertybiniu aspektu
Straipsniai
Bronė Stundžienė
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Publikuota 2020-12-04
https://doi.org/10.15388/VLLP.2020.5
PDF (Anglų)

Reikšminiai žodžiai

kraštovaizdis
folkloras
šeima
daina
medis
vanduo
akmuo
vertybė

Kaip cituoti

Stundžienė, B. (2020) “Lietuvių kultūrinis kraštovaizdis folklore vertybiniu aspektu ”, Vilnius University Open Series, (1), pp. 81–101. doi:10.15388/VLLP.2020.5.

Santrauka

Tyrimo akiratyje mažoji bendruomenė – šeima ir jos tiesioginis santykis su gyvenamąja gamtine aplinka lietuvių folklore. Vadinamieji ritualiniai pérėjimai (pranc. les rites de passage) ir jų kontekstuose atsiskleidžianti viešųjų šeimos gyvenimo įvykių (vedybų, mirties) refleksija dainuojamojoje poezijoje sudarė palankias prielaidas pasigilinti į gamtovaizdį įprasminusias vadinamąsias bendrąsias vietas (loci communes). Selektyviai pasirinktų pagrindinių gamtovaizdžio komponentų – medžių, vandenų, akmenų – ryški mitoritualinė dominantė folkloro tekstynuose leidžia juos ir šiandien traktuoti kaip tam tikras būtent folklorinėje atmintyje išsaugotas kultūrines vertybes. Lietuvių folklorinio kraštovaizdžio tyrimas, atliktas laikantis hermeneutinės interpretacijos krypties, parodė, jog gamtos ir žmogaus (šeimos) santykiams liaudies poezijos kanone akivaizdžiai teikiama normatyvinė vertė, o pats folklorinis bendruomenės (šeimos) ir gamtos solidarumas lengvai išauga iki bendražmogiškų, tarp jų – ir nacionalinių, kultūros vertybių statuso.

PDF (Anglų)

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 3 4 5 > >>