Šiame straipsnyje apžvelgiama XX–XXI a. propagandos analizės raida, pasiūlytos tyrimo gairės ir analizės modelis Rusijos propagandai Lietuvoje nagrinėti. Atlikus propagandos sąvokos interpretacijų apžvalgą, straipsnyje apsibrėžta tyrimo gairėse vartojama propagandos reiškinio samprata. Rusijos vykdomos Lietuvoje propagandos tyrimo modelis pasiūlomas įgyvendinus šiuos etapus: pirma, išanalizavus propagandos tyrimo akademinėje srityje raidą ir apžvelgus autorių siūlomas propagandos sąvokos interpretacijas, buvo pasirinkta ir pagrįsta dabartinėms aplinkybėms ir tiriamam kontekstui tinkamiausia definicija; antra, įvertintos pagrindinės propagandos charakteristikos – veikimo principai, tikslai; trečia, apžvelgta, kokie požymiai gali padėti atpažinti propagandą; ketvirta, analizuojamo atvejo kontekstas susietas su siūlomu propagandos modeliu ir įrodomas šio modelio pagrįstumas, ir, penkta, įvertinamas modelio tinkamumas tyrimo objektui ir tolesnės analizės galimybės. Pastaraisiais metais po agresyvių Rusijos veiksmų regione ėjo aktyvi Kremliaus propagandos kampanija Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse. Priešiškas informacijos srautas yra dalis ilgalaikės strategijos, kuria yra siekiama silpninti visuomenes ir suskaldyti Europos Sąjungos ir NATO šalių vienybę. Destruktyvų propagandos poveikį mažinančioms ilgojo laikotarpio priemonėms užtikrinti yra reikalinga visapusiška reiškinio ir konkrečių atvejų analizė – straipsnyje pateikiama propagandos analizės metodologija užpildo akademinę spragą ir pasiūlo konkrečiais žingsniais paremtą metodą tirti Rusijos propagandos Lietuvoje atvejį.