Pagrindinis klausimas, į kurį siekiama atsakyti šiame straipsnyje, yra: ar ir kiek ES finansų krizės suvaldymas buvo (ne)legitimus? Analizei pasirinkta konkreti finansų krizės suvaldymo priemonė – finansinės paramos teikimas ES valstybėms. Straipsnyje analizuojamos septynios valstybės, kurios gavo finansinę paramą: Vengrija, Latvija, Rumunija, Airija, Ispanija, Portugalija ir Graikija. Tyrime iškeliamos dvi hipotezės: H(1): finansinės paramos teikimo priemonė ES valstybėms narėms buvo nelegitimi todėl, kad ES piliečiai neturėjo įtakos priimant sprendimus; H(2): finansinės paramos teikimo priemonė ES valstybėms narėms buvo nelegitimi todėl, kad nedavė teigiamų rezultatų. Analizei pasirinktas Fritzo W. Scharpfo demokratinio legitimumo vertinimo teorinis modelis. Remiantis šiuo modeliu, nagrinėjamos dvi politinio proceso dalys: sprendimų įeigos ir išeigos. Atliktas tyrimas paramos teikimo legitimumo įeigų dalyje leidžia patvirtinti hipotezę H(1) ir iš dalies paneigti hipotezę H(2).