VALSTYBĖS ATSPARUMAS IŠORINĖMS HIBRIDINIO POBŪDŽIO GRĖSMĖMS: HIPOTETINIS MODELIS
Straipsniai
Remigijus Žilinskas
Publikuota 2017-10-09
https://doi.org/10.15388/Polit.2017.3.10856
PDF

Kaip cituoti

Žilinskas, Remigijus. 2017. “VALSTYBĖS ATSPARUMAS IŠORINĖMS HIBRIDINIO POBŪDŽIO GRĖSMĖMS: HIPOTETINIS MODELIS”. Politologija 87 (3): 45-87. https://doi.org/10.15388/Polit.2017.3.10856.

Santrauka

Valstybės atsparumo didinimas yra svarbi priemonė, paremianti Rusi­jos atgrasymo strategiją, kuri buvo patvirtinta 2016 m. NATO viršūnių su­sitikime Varšuvoje. Nors strateginiame diskurse yra pripažįstama valstybės atsparumo didinimo svarba, mokslinėje literatūroje pasigendama sistemi­nių atsparumo išorinėms hibridinio pobūdžio grėsmėms vertinimo tyrimų. Šiame straipsnyje nacionalinis atsparumas yra suprantamas kaip valstybės gebėjimas išlaikyti funkcinius pajėgumus esant tiksliniam plataus spektro išoriniam spaudimui. Pasitelkiant atsparumo koncepciją (angl. resiliencism), saugumo perspektyvoje siekiama sudaryti hipotetinį tyrimo modelį Rusijos galios poveikį patiriančių NATO valstybių atsparumo empiriniam įvertinimui ir pabrėžti valdymo (funkcinio) atsparumo reikšmę sisteminiu analizės lygiu. Straipsnyje teigiama, kad valstybės atsparumas priklauso nuo jos adaptacinių pajėgumų, t. y. nuo valdžios ir visuomenės potencialo atsispirti ilgalaikiam išorinių grėsmių poveikiui ir prie jo prisitaikyti. Plačiau aptariami funkcinio atsparumo teoriniai ir praktiniai ypatumai paliekant visuomenės atsparumo analizę tolesnei akademinei diskusijai.

PDF

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 3 4 5 > >>