Neoklasikinio realizmo teorija karinių intervencijų tyrimuose: poliheuristinio metodo plėtotė
Straipsniai
Andrius Bivainis
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Publikuota 2018-12-07
https://doi.org/10.15388/Polit.2018.92.3
PDF

Reikšminiai žodžiai

nėra

Kaip cituoti

Bivainis, A. (2018). Neoklasikinio realizmo teorija karinių intervencijų tyrimuose: poliheuristinio metodo plėtotė. Politologija, 92(4), 49-90. https://doi.org/10.15388/Polit.2018.92.3

Santrauka

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]

Straipsnio tikslas – modifikuoti poliheuristinę užsienio politikos sprendimų tyrimo metodiką ir adaptuoti ją Vakarų valstybių karinių intervencijų Vidurio Rytuose analizei. Poliheuristinė metodika performuluojama, pabrėžiant intervencinės aplinkos pažinimo ir racionalaus pasirinkimo sąveikos svarbą. Šios sąveikos išgryninimui identifikuojami papildomi kintamieji, kurie išvedami nuosekliai gretinant neoklasikinio realizmo prielaidas su poliheuristine metodika. Straipsnyje taip pat demonstruojamos patobulintos metodikos galimybės. Tam pasitelkiamas 2013 m. atvejis, kai Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama nusprendė nesiimti karinės intervencijos ir neeskaluoti Sirijos pilietinio konflikto.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencijos
Priskyrimas: Kūrybinių bendrijų licencijos (CC BY 4.0).

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.