Ar įvyko biurokratijos saulėlydis Lietuvoje ? Saulėlydžio komisijų teiktų rekomendacijų poveikis viešojo valdymo politikai 1999–2016 metais
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Vis didėjantis įrodymais grįsto valdymo poreikis skatina analizuoti, kokiomis aplinkybėmis politikai ir viešojo valdymo institucijų vadovai yra linkę priimti ir įgyvendinti patariamųjų darinių teikiamas rekomendacijas. Siekiant atsakyti į šį klausimą, šiam moksliniam tyrimui buvo pasirinkti vieni ilgiausiai Lietuvoje veikusių patariamųjų darinių – Saulėlydžio komisijos, 1999–2016 m. Vyriausybėms teikusios pasiūlymus dėl viešojo valdymo efektyvumo ir kokybės tobulinimo. Straipsnyje derinama patariamųjų sistemų bei viešosios politikos proceso literatūra, leidžianti išskirti pagrindinius veiksnius, galbūt darančius įtaką sėkmingam rekomendacijų panaudojimui (rekomendacijų suderinamumas su politinėmis idėjomis, patariamojo darinio sudėtis, jam keliami lūkesčiai, ekonominis veikimo kontekstas, politinis dėmesys, parlamentinės daugumos palaikymas ir kaitos lyderių vaidmuo). Atsižvelgiant į poveikio vertinimo ir proceso atsekimo rezultatus, atskleidžiama, kad Saulėlydžio komisijų teiktų rekomendacijų priėmimui didžiausią poveikį daro jų turinio suderinamumas su dominuojančiais politiniais tikslais, Ministro Pirmininko transformacinės lyderystės aktyvumas bei ekonominis veikimo kontekstas. Nors šios sąlygos aktualios ir nagrinėjant rekomendacijų įgyvendinimą, šiame etape taip pat išryškėja transakcinės lyderystės svarba. Remiantis tyrimo duomenimis, straipsnio išvadose pateikiamos rekomendacijos viešosios politikos formuotojams, padėsiančios efektyviau organizuoti Saulėlydžio komisijų ar kitų patariamųjų darinių veiklą.