LIETUVOS ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ VADOVŲ POLITIZACIJA: VILNIAUS MIESTO IR VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBIŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ

Santrauka

Straipsnyje analizuojama Lietuvos valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštųjų mokyklų) vadovų kaita ir politizacija 2001–2013 metais Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse bei 2011 metų švietimo įs­taigų vadovų atrankos reforma. Nustatyta, jog politizuotų vadovų skaičius Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse 2001–2013 metais buvo 43 % (šiuo metu yra 39 %), o pagal naująją atrankos tvarką paskirtų vadovų – 50 %. Švietimo įstaigų vadovų politizacijos laipsnis kelia susirūpinimą, nes jis yra didesnis nei kitų Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijų (agentūrų ir valsty­bės valdomų įmonių) vadovų, o 2011 metais vadovų atrankos reforma, prie­šingai nei tikėtasi, neturėjo reikšmingos įtakos mažinant politizacijos mastą. Straipsnyje siekiama nustatyti, kokie veiksniai skatina skirtingas veikėjų el­gesio strategijas („iš viršaus žemyn“ arba „iš apačios aukštyn“ politizaciją) ir daro įtaką politizacijos mastui. Politizacijos mastą geriau paaiškina ne vado­vų atrankos sistemos veiksniai, o partinės sistemos stabilumas (merų kaita) ir partijų prioritetai. Nuo pastarųjų dviejų veiksnių taip pat priklauso, dažniau ar rečiau yra politizuojama „iš viršaus žemyn“. Vilniaus mieste dažniausiai politizuojama „iš apačios aukštyn“, Vilniaus rajone „iš apačios aukštyn“ ir „iš viršaus žemyn“ politizuojama vienodai dažnai.