JONO PAULIAUS II IR BENEDIKTO XVI POŽIŪRIS Į EUROPOS SĄJUNGĄ
Straipsniai
Žygimantas Pavilionis
Publikuota 2015-01-01
https://doi.org/10.15388/Polit.2010.3.8297
PDF

Kaip cituoti

Pavilionis, Žygimantas. 2015. “JONO PAULIAUS II IR BENEDIKTO XVI POŽIŪRIS Į EUROPOS SĄJUNGĄ”. Politologija 59 (3): 3-28. https://doi.org/10.15388/Polit.2010.3.8297.

Santrauka

Katalikų bažnyčia yra vienintelė institucija Europoje, nepertraukiamai veikianti ištisus kelis tūkstančius metų, jokia kita institucija ar organizacija Europoje tokiu tęstinumu pasigirti negali. Atitinkamai jokia kita institucija negali prilygti Bažnyčiai savo indėliu į Europos kūrimą. Dauguma Europos Sąjungos piliečių – net 260 milijonų – save laiko katalikais1. Tačiau dabar­tinės Europos Sąjungos, skaičiuojančios tik kelis savo gyvavimo dešimtme­čius, vadovai naujausioje Lisabonos sutartyje nesugebėjo sutarti dėl nuo­rodos į krikščioniškas Europos Sąjungos šaknis. Šis Bažnyčios ir Europos Sąjungos pozicijų išsiskyrimas nėra atsitiktinis – tūkstantmečiais Bažnyčios puoselėjama Europos samprata dabartinėje Europos Sąjungoje tampa vis sve­timesnė. Europos Sąjunga praranda savo metapolitinį arba dvasinį lygmenį, savo prasmę bei tikslą, pats Sąjungos funkcionavimas ar net išlikimas tampa jos savaiminiu tikslu. Savo ruožtu, Jonas Paulius II ir Benediktas XVI bandė ir bando paskatinti Europos Sąjungą atsigręžti į tūkstantmetes vertybes, ku­rios lėmė ilgametį Europos dominavimą pasaulyje. Jono Pauliaus II teigimu, „vyksta didžiulis dvasinis konfliktas ir nuo to, kaip jis baigsis, priklausys šio tūkstantmečio pradžioje besiformuojantis Europos veidas“2. Kokia yra ši Šventojo Sosto Europos Sąjungos samprata, kurią aktyviai bando skleisti Jonas Paulius II ir Benediktas XVI, tačiau kurios negali priimti dabartinė Europos Sąjunga?

PDF

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 3 4 5 > >>