https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/gateway/plugin/WebFeedGatewayPlugin/atomPolitologija2024-03-04T12:54:44+00:00Justinas Dementavičiusjustinas.dementavicius@tspmi.vu.ltOpen Journal Systems<p>Įkurtas 1989 m. Publikuoja straipsnius politikos mokslų, tarptautinių santykių ir tarpdisciplinėms temomis. Registruotas <em>Scopus</em> (Q4) nuo 2012.</p>https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/34780Kronika2024-03-04T12:56:19+00:00Vaiva ŠileikytėOna RinkevičiūtėGabija JanuškaitėAustėja DūdonytėMantvydas TamulisŽanas ZabėliusBenas Putrimas
<p>-</p>
2023-12-28T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/34779Redakcinė kolegija ir turinys2024-03-04T12:45:29+00:00Justinas Dementavičius
<p>-</p>
2023-12-28T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/34532Atminties aktyvizmas tarp vertybių ir interesų: paminklai, muziejai ir institucijos2024-03-04T12:50:10+00:00Violeta DavoliūtėThomas CauvinDovilė Budrytė
<h4 lang="en-US"><em>Specialus „Politologijos“ numeris</em></h4> <p lang="en-US"><em>Kviestiniai redaktoriai</em></p> <p lang="en-US"><strong>Violeta Davoliūtė<br></strong>Vilniaus universitetas</p> <p lang="en-US"><strong>Thomas Cauvin<br></strong>Liuksemburgo universitetas</p> <p lang="en-US"><strong>Dovilė Budrytė<br></strong>Georgia Gwinnett College</p>
2024-02-08T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2024 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/34490Atminties aktyvizmas tarp vertybių ir interesų: paminklai, muziejai ir institucijos2024-03-04T12:50:10+00:00Violeta DavoliūtėThomas CauvinDovilė Budrytė
<p><strong><em>Memory Activism between Values and Interests: Monuments, Museums and Institutions</em></strong></p>
2024-02-08T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2024 Violeta Davoliūtė | Thomas Cauvin | Dovilė Budrytė (Author)https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/34283Kas turėtų išduoti leidimą statyti paminklą? Administracinė teisė kaip konflikto platforma: paminklo Varšuvoje Smolensko tragedijos aukoms atminti atvejis2024-03-04T12:50:10+00:00Piotr Eckhardt
<p><span lang="lt-LT" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ atstovai nusprendė Juzefo Pilsudskio aikštėje Varšuvoje pastatyti paminklą 2010 m. balandžio 10 d. Lenkijos vyriausybinio lėktuvo katastrofos Smolenske aukų atminimui. Tačiau su tuomete politine opozicija sieta Varšuvos miesto valdžia projektą įvertino neigiamai. Nepaisant vietos savivaldos pasipriešinimo</span><span lang="lt-LT" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">, valstybinės valdžios institucijos pasinaudojo (ir net piktnaudžiavo) veikiančiomis administracinės teisės institucijomis, kad paminklas būtų pastatytas. Pirmiausia buvo apribotos miesto valdžios galimybės kontroliuoti Pilsudskio aikštę. Blokuojant miesto valdžios turimus įrankius ir siekiant apsunkinti leidimo statyti paminklą išdavimą, ji buvo paskelbta uždara karinės reikšmės teritorija. Galiausiai Lenkijos parlamentas sukūrė specialius teisės aktus, apsunkinančius galimybę pašalinti paminklą ateityje.</span></p>
2023-12-28T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Piotr Eckhardt (Author)https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/34281„Atrastos“ senos istorijos: sovietmečio mitai apie 1918–1919 m. Vakarų sąjungininkų intervenciją į Rusijos šiaurę karo Ukrainoje kontekste. Mudjugo koncentracijos stovyklos muziejaus atvejis2024-03-04T12:50:10+00:00Natalia Golysheva
<p><span lang="lt-LT" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">Mitai apie užsienio šalių kišimąsi į 1918–1920 m. Rusijos pilietinį karą yra Putino Rusijos atminties politikos šerdis. Pastaruoju metu jie ypač plačiai naudojami Rusijos invazijos į </span><span lang="lt-LT" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">Ukrainą kontekste. Siekdamas suvienyti šalį prieš tariamą NATO aljanso grėsmę, Putino režimas kaip atgrasymo nuo ryšių su Vakarais priemonę pasitelkia sovietmečio naratyvus apie 1918–1920 m. sąjungininkų intervenciją į Šiaurės Rusiją. Sovietmečiu Rusijos šiaurėje šios intervencijos aukoms buvo pastatyta daugybė paminklų, kuriais siekta įtvirtinti šį naratyvą. Iš jų svarbiausias – Mudjugo (rus. </span><em lang="lt-LT" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">Мудьюг</em><span lang="lt-LT" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">) „koncentracijos stovyklos“ muziejus, įkurtas </span><span lang="lt-LT" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">norint parodyti Vakarų sąjungininkų intervencijos žiaurumą. Žlugus Sovietų Sąjungai Mudjugo muziejus buvo pavadintas propagandos įrankiu ir ilgainiui panaikintas, tačiau 2014 m., Rusijai aneksavus Krymą ir pradėjus karą Ukrainoje, senieji intervencijos naratyvai atgijo. Valstybės remiami vietiniai Šiaurės Rusijos Archangelsko miesto atminties aktyvistai atkūrė Mudjugo koncentracijos stovyklos muziejų ir pavertė jį </span><span lang="lt-LT" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">patriotinio turizmo šiame regione forpostu.</span></p>
2024-02-14T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2024 Natalia Golysheva (Author)https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/33726Redakcinė kolegija ir turinys2023-11-29T07:11:44+00:00Justinas Dementavičius
<p>-</p>
2023-11-29T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/33151Atminties politika ekrane: istorinės traumos estetika filme „Izaokas“ (Isaac) (2019)2024-03-05T07:35:33+00:00Gabrielė Norkūnaitė
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti konkretų Lietuvos kino atvejį – istorinį filmą „Izaokas“ (2019). Šis filmas aktualizuoja Lietuvoje kilusias diskusijas dėl „paprastų žmonių“ laikysenos Antrojo pasaulinio karo metais ir (ne)kolaboravimo su nacistinės Vokietijos režimu. Naudojant emocinio įsitraukimo ir atminties aktyvizmo idėjas, tyrime aptariamas filmo potencialas įsitraukti į sudėtingos Antrojo pasaulinio karo atminties Lietuvoje formavimo procesą.</span></p>
2023-12-28T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Gabrielė Norkūnaitė (Author)https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/29910Esminiai nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo klausimai neapibrėžtumo sąlygomis2023-09-08T09:49:39+00:00Olga ReznikovaVolodymyr Smolianiuk
<p>Straipsnyje nagrinėjama neapibrėžtumo įtaka nacionalinio saugumo politikos formavimui ir įgyvendinimui. Neapibrėžtumo veiksnių gausėjimas ir socialinių santykių sistemos sudėtingumas skatina peržiūrėti svarbias prielaidas dėl esminių nacionalinio saugumo nustatymo bruožų ir tai, kaip įgyvendinama ši politika. Teigiama, kad neapibrėžtumo ir atsparumo koncepcijų plėtra skatina nacionalinio saugumo perkonceptualizavimą. Būtent šis procesas šiuo metu yra svarbiausias. Naujų prieigų prie nacionalinio saugumo užtikrinimo plėtojimas prisideda prie paradigminio poslinkio pačioje nacionalinio saugumo politikoje. Neapibrėžtumo valdymas leidžia sumažinti jo svarbą nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimui. Šia prasme svarbu pabrėžti mokslinės perspektyvos, kurios pagrindu daromi politiniai sprendimai, ir visuomenės pasitikėjimo šia perspektyva reikšmę.</p>
2023-09-08T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Olga Reznikova | Volodymyr Smolianiuk (Author)https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/30879Neišsivystęs vystomasis bendradarbiavimas. Lietuvos atvejis2023-10-03T07:11:56+00:00Giedrė Ivinskienė
<p>Straipsnyje siekiama atskleisti priežastis, trukdančias sklandžiai įgyvendinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politiką. Nors iki to laiko, kai oficiali parama vystymuisi turėtų būti pasiekusi bent 0,33 % bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), liko mažiau nei aštuoneri metai, Lietuva šiuo metu skiria tik apie trečdalį šios sumos, tad natūraliai kyla klausimas „Kodėl?“ Tyrimui paremti naudojamas teorinis vystomojo bendradarbiavimo vykdymo motyvų pagrindimas, ypač europeizacijos teorija. Turint omenyje mokslinių darbų šia tema trūkumą, buvo parengtas pagrindinis tyrimo įrankis – klausimynas giluminiams interviu su pagrindiniais sprendimų dėl Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo priėmėjais. 17 pusiau struktūruotų interviu su įvairių instancijų ekspertais suteikė vertingos medžiagos šiai analizei ir padėjo pateikti galimus atsakymus į tyrimo klausimą.</p>
2023-10-03T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Giedrė Ivinskienė (Author)