Politologija http://www.zurnalai.vu.lt/politologija <p>Įkurtas 1989 m. Publikuoja straipsnius politikos mokslų, tarptautinių santykių ir tarpdisciplinėms temomis. Registruotas Scopus nuo 2012 m.</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press en-US Politologija 1392-1681 <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> Kaip naujosios technologijos nulemia politinio veiksmo suvokimą: Digital Vigilantism atvejis? http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/12588 <p>Šis straipsnis yra viena iš projekto, kuriame permąstoma, kaip naujosios technologijos keičia politinio veiksmo sampratą, dalių. Straipsnyje nagrinėjamas&nbsp;<em>Digital Vigilantism</em>&nbsp;(toliau tekste DV) reiškinys glaudžiai susijęs tiek su diskusijomis apie naująsias technologijas ir jų inspiruojamus pokyčius, tiek apie teisinę interneto veikimo pusę ir bandymą ją sutvarkyti. Straipsnyje naudojamos skirtingos filosofinės ir sociologinės Danielio Trottier, Michelio Foucault ir Zygmunto Baumano idėjos. Jame analizuojamas Baumano pasiūlytos spiečiaus (angl.&nbsp;<em>swarm</em>) idėjos pritaikymas DV analizei siekiant suprasti, kaip spiečiaus fenomenas keičia patį politinio akto turinį ir jo supratimą. Trottier DV apibrėžia kaip procesą, kurio metu asmenys, pajutę, kad kito žmogaus ar žmonių veiksmai pažeidė tam tikras visuomenės normas, siekia atkurti teisingumą ir per mobiliuosius įrenginius ar socialines platformas spontaniškai ir autonomiškai koordinuoja atsaką. Įdomu, kad paprastai neigiamai vertinami pasisakymai ar veiksmai nebūna rašomi sąmoningai siekiant sulaukti visuomenės reakcijos, šio proceso metu dažnai gali būti išviešinamos net mintys, kuriomis pasidalyta draugų rate.&nbsp;DV&nbsp;pavyzdžiu galima laikyti asmeninės, privačios informacijos (adresų, telefonų numerių, el. pašto, sveikatos duomenų ir kt.) viešinimą siekiant sugėdinti ir nubausti. Plintant virtualioms technologijoms, vis dažniau tokio pobūdžio aktai įgyja pakankamai galios pakeisti ir politinę darbotvarkę.</p> Augustė Dementavičienė Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-09-12 2019-09-12 95 3 33 55 10.15388/Polit.2019.95.4 Arabų piliečių politinės nuostatos Šiaurės Afrikos valstybėse http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/12591 <p>&nbsp;Socialinio kapitalo, vyriausybės veiklos, islamo vertybių ir globalizacijos teorijos yra vienos iš svarbiausių priemonių, kurios gali būti naudojamos paaiškinti asmenų politinėms pažiūroms. Šis tyrimas, remiantis Arabų barometro „Wave IV“ duomenimis, bando išsiaiškinti minėtų veiksnių poveikį arabų piliečių politinėms nuostatoms. Rezultatai parodė, kad tik 23,2 proc. piliečių nesutinka su demokratine politine sistema, o atitinkamai 70,3 proc. ir 60,1 proc. apklaustųjų išreiškė nepritarimą autoritarinėms ir šariatu paremtoms sistemoms. Galutinio tyrimo modelio rezultatai parodė, kad narystė socialinėse asociacijose, viena vertus, padidina individų polinkį palaikyti autoritarines ir šariato įstatymais pagrįstas politines sistemas, tačiau, kita vertus, neturėjo reikšmingos įtakos polinkiui remti demokratines politines sistemas. Buvo padaryta išvada, kad geresni ekonominiai rodikliai turi įtakos šariatu pagrįstos politinės sistemos rėmimui, o geresni vyriausybių efektyvumo rodikliai sumažina paramą šariatui ir autoritarizmui. Be to, geresni vyriausybių efektyvumo rodikliai padidino asmenų polinkį palankiai vertinti demokratinę sistemą. Taip pat, nors asmenų paramą šariatu paremtai politinei sistemai didina pritarimas islamo vertybėms, šis kintamasis nebuvo kliūtis, kuri mažintų asmenų palankumą demokratinei politinei sistemai. Tarp globalizacijos kintamųjų komunikacijos plėtra sumažino žmonių pritarimą šariatu paremtoms ir autoritarinėms politinėms sistemoms, taip pat turėjo teigiamą poveikį stipresnei paramai demokratinėms sistemoms. Galiausiai vakarietiškumas lėmė tik mažesnę paramą kai kurioms šariatu paremtoms politinėms sistemoms.</p> Mahmoudreza Rahbarqazi Seyed Javad Emamjomehzadeh Hossein Masoudnia Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-09-09 2019-09-09 95 3 1 32 10.15388/Polit.2019.95.5 Prezidento įtaka Lietuvos užsienio politikos formavimui: galios centro pokytis D. Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpiu http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/13332 <p>Straipsnyje keliamas klausimas, kokią vietą Lietuvos užsienio politikos formavimo mechanizme užima prezidento institucija ir kaip konkretus veikėjas (prezidentas) gali keisti savo galias užsienio politikoje, neperžengdamas Konstitucijoje formaliai apibrėžtų funkcijų. Analizuojamas D. Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpis ir jos, kaip veikėjos, pastangos apsibrėžti savo vaidmenį formuojant Lietuvos užsienio politiką. Tai vertinama buvusių Lietuvos prezidentų veiklos, santykių su kitomis formuojant užsienio politiką dalyvaujančiomis institucijomis&nbsp;– visų pirma Užsienio reikalų ministerija (URM) ir Seimu&nbsp;– kontekste. Straipsnyje analizuojamas veikėjo (D. Grybauskaitės) santykis su jau nusistovėjusia vidine užsienio politikos formavimo struktūra ir galimybės veikėjui keisti šią struktūrą. Atlikta analizė leidžia teigti, kad būtent dėl vidaus politinių sąlygų (silpnos Vyriausybės) ir veikėjo asmeninės lyderystės užsienio politikoje gana reikšmingai per 2009–2019&nbsp;m. pasikeitė santykiai tarp Lietuvos užsienio politikos formavimo struktūrų, o pats užsienio politikos formavimo galios centras pasislinko į prezidentūros pusę.</p> Tomas Janeliūnas Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-07-17 2019-07-17 95 3 8 55 10.15388/Polit.2019.94.1 Redakcinė kolegija ir turinys http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/13334 Tomas Janeliūnas Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-07-17 2019-07-17 95 3 1 7 Neuroninių tinklų modelių taikymo socialiniuose moksluose galimybės bei ribos http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/13335 <p>Pastaruoju metu neuroninių tinklų modeliai yra vis dažniau taikomi įvairiose mokslo srityse (mokslometrijoje, lingvistikoje, medicinoje). Tačiau socialiniuose moksluose šie modeliai ir giliojo mokymosi metodai apskritai kelią skinasi sunkiai. Pagrindinės menko jų populiarumo priežastys yra tai, kad netiesinių modelių rezultatus yra sunku interpretuoti ir jie nėra tinkami hipotezėms tikrinti. Nepaisant to, šie metodai gali būti labai naudingi socialiniuose moksluose, ypač automatizuojant darbui labai imlias tyrimo proceso dalis. Straipsnyje pristatomas pavyzdys, kaip šie modeliai yra naudojami atliekant didelio masto teksto kodavimą. Pateikiamas pavyzdys rodo, kad kai kuriais atvejais šie metodai leidžia išvengti kompromiso tarp analizės gylio ir imties dydžio, taip pat leidžia kombinuoti geriausias kokybinių ir kiekybinių metodų praktikas.</p> Lukas Pukelis Vilius Stančiauskas Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-07-17 2019-07-17 95 3 56 80 10.15388/Polit.2019.94.2 Mažų valstybių kova dėl įtakos Arkties regione: Danijos atvejo analizė http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/13336 <p>Straipsnio objektas&nbsp;– Danijos, kaip mažos valstybės (MV), vykdoma užsienio politika Arkties regione. Atvejo studijai pasirinktos valstybės užsienio politika nagrinėjama pagal teorinėje darbo dalyje pristatomą mažų valstybių užsienio politikos strategijų modelį. Analizuojama, kaip sumanios mažos valstybės savybėmis pasižyminti šalis elgiasi mažai tarptautinės teisės ir kitų politinių taisyklių reguliuojamame Arkties regione. Pagal išskiriamus pagrindinius valstybių užsienio politikos prioritetus regione vertinamas deklaruojamų strategijų santykis su praktine valstybės politika.</p> Gabija Lukšaitė Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-07-17 2019-07-17 95 3 81 108 10.15388/Polit.2019.94.3 Organizacijų kooperacija ir jaunimo politika: Utenos atvejo analizė http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/13337 <p>Jaunimo politikos įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo atskirų jaunimo srityje veikiančių organizacijų bendradarbiavimo. Viena iš bendradarbiavimo formų yra koope­racija. Šiame straipsnyje aprašomo darbo tikslas yra nustatyti veiksnius, kurie sąlygoja kooperaciją tarp organizacijų, įgyvendinant jaunimo politiką. Analizuojamas Utenos savivaldybės atvejis. Remiantis atliktais tyrimais buvo išskirti galbūt kooperaciją tarp organizacijų sąlygojantys priežastiniai veiksniai: ateities neapibrėžtumas, organizacijų tikslų sutapimas, veiksmų, susijusių su kooperacija, kaštai ir nauda bei pasitikėjimo tarp organizacijų laipsnis.<strong>&nbsp;</strong>Siekiant nustatyti, kurie iš minėtų veiksnių ir kaip (kiek reikšmingai ir svariai) sąlygoja organizacijų kooperaciją, buvo naudota kokybinė lyginamoji analizė, konkrečiai&nbsp;– buvo taikyta raiškiųjų aibių kokybinė lyginamoji analizė. Analizės objektas&nbsp;– galimos jaunimo srityje veikiančių organizacijų ir savivaldybės administracijos koopera­cijos situacijos.<strong>&nbsp;</strong>Organizacijos buvo atrinktos analizuojant jų veiklą aprašančius dokumentus. Informacija buvo renkama pusiau struktūruotu interviu. Interviu dalyviai buvo savivaldybės administracijos atstovas ir organizacijų, veikiančių jaunimo srityje, atstovai. Buvo analizuotos septynios galimos kooperacijos situacijos. Analizės rezultatai rodo, kad svarbiausia kooperacijos sąlyga yra pasitikėjimas tarp organizacijų.&nbsp;</p> Gerda Vaičiūnaitė Eugenijus Dunajevas Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-07-17 2019-07-17 95 3 109 131 10.15388/Polit.2019.94.4 Apie nacionalinį egoizmą ir tarptautinį solidarumą http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/13338 Raimundas Lopata Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-07-17 2019-07-17 95 3 132 135 10.15388/Polit.2019.94.5 Santraukos http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/13339 Tomas Janeliūnas Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-07-17 2019-07-17 95 3 136 138 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/13340 Tomas Janeliūnas Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-07-17 2019-07-17 95 3 141 148