Politologija http://www.zurnalai.vu.lt/politologija <p>Įkurtas 1989 m. Publikuoja straipsnius politikos mokslų, tarptautinių santykių ir tarpdisciplinėms temomis. Registruotas Scopus nuo 2012 m.</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press en-US Politologija 1392-1681 <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> Turinys http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/12215 <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> Politologija T. 92 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-07 2018-12-07 92 4 1 1 Apolitiška karta: kodėl jauniems Lietuvos žmonėms neįdomi politika http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/12216 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Lietuva iš visų EBPO šalių išsiskiria ypač dideliu jaunų žmonių nesidomėjimu politika. Šiame tyrime ieškoma, kas lemia šį išskirtinumą ir kokie veiksniai geriausiai leidžia paaiškinti, kodėl net 92 proc. Lietuvos jaunimo politika neįdomi. Nagrinėjamos trys veiksnių grupės: socioekonominiai ir sociodemografiniai, psichologiniai ir socializaciniai veiksniai bei jų reikšmė jaunų žmonių nesidomėjimui politika. Individo lygmeniu atlikta logistinės regresijos analizė parodė, kad tikimybė jaunam žmogui Lietuvoje domėtis politika didėja, jei jis dažniau kalba apie politiką su artimais žmonėmis, dažniau naudoja žiniasklaidos priemones naujienoms sužinoti, labiau pasitiki Seimu ir yra labiau išsilavinęs, o ypatingą reikšmę įgyja referentinis kintamasis – rinkimai. Atskirai patikrinus, kiek gerai šie veiksniai leidžia paaiškinti Lietuvos išskirtinumą iš kitų EBPO šalių, agreguotu lygmeniu statistiškai reikšmingi pasirodė šalies ekonomika, bendras jaunų žmonių pasitikėjimas valdžia, vidutinis jaunų žmonių žiniasklaidos naudojimas bei diskusijos apie politiką artimoje aplinkoje. Vis dėlto agreguotas modelis rodo, kad beveik penktadalio Lietuvos jaunimo nesidomėjimo politika šie veiksniai nepaaiškina.</p> Aušrinė Diržinskaitė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-07 2018-12-07 92 4 3 28 10.15388/Polit.2018.92.1 Mistiniai politikos elementai. Simone ʼos Weil požiūris http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/12217 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Šiame straipsnyje yra nagrinėjama prancūzų mistikės ir filosofės, politinės aktyvistės Simoneʼos Weil mintis siekiant suvokti neišnaudotą mistikos potencialą politinėje filosofijoje. Filosofė ir mistikė analizuoja žmogaus bei visuomenės idėjas ir, brėždama tarp jų aiškią takoskyrą, kalba apie antgamčio elementą kiekvienoje iš jų (nors ir skirtingai išryškinamų). Vadinasi, bandymas atrasti bendrą antgamčio vardiklį tarp šių skirtingų idėjų leidžia suvokti mistikos reikšmę politinėje filosofijoje. Straipsnyje yra analizuojamas Simoneʼos Weil apibrėžiamas žmogus, išryškinant šios sąvokos atskirumą nuo asmens, kai reikšminiu šių sąvokų skirtumu tampa tai, kad žmogus turi transcendentinę šerdį, kuri yra bendra visiems žmonėms. Vėliau yra analizuojamas Simoneʼos Weil visuomenės matymas – kaip ypač neigiamas reiškinys, kuris kartu gali ir turi būti įsišaknijimo objektas.</p> Rūta Tamošaitytė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-07 2018-12-07 92 4 29 48 10.15388/Polit.2018.92.2 Neoklasikinio realizmo teorija karinių intervencijų tyrimuose: poliheuristinio metodo plėtotė http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/12218 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnio tikslas – modifikuoti poliheuristinę užsienio politikos sprendimų tyrimo metodiką ir adaptuoti ją Vakarų valstybių karinių intervencijų Vidurio Rytuose analizei. Poliheuristinė metodika performuluojama, pabrėžiant intervencinės aplinkos pažinimo ir racionalaus pasirinkimo sąveikos svarbą. Šios sąveikos išgryninimui identifikuojami papildomi kintamieji, kurie išvedami nuosekliai gretinant neoklasikinio realizmo prielaidas su poliheuristine metodika. Straipsnyje taip pat demonstruojamos patobulintos metodikos galimybės. Tam pasitelkiamas 2013 m. atvejis, kai Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama nusprendė nesiimti karinės intervencijos ir neeskaluoti Sirijos pilietinio konflikto.</p> Andrius Bivainis Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-07 2018-12-07 92 4 49 90 10.15388/Polit.2018.92.3 Ar įvyko biurokratijos saulėlydis Lietuvoje ? Saulėlydžio komisijų teiktų rekomendacijų poveikis viešojo valdymo politikai 1999–2016 metais http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/12219 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Vis didėjantis įrodymais grįsto valdymo poreikis skatina analizuoti, kokiomis aplinkybėmis politikai ir viešojo valdymo institucijų vadovai yra linkę priimti ir įgyvendinti patariamųjų darinių teikiamas rekomendacijas. Siekiant atsakyti į šį klausimą, šiam moksliniam tyrimui buvo pasirinkti vieni ilgiausiai Lietuvoje veikusių patariamųjų darinių – Saulėlydžio komisijos, 1999–2016 m. Vyriausybėms teikusios pasiūlymus dėl viešojo valdymo efektyvumo ir kokybės tobulinimo. Straipsnyje derinama patariamųjų sistemų bei viešosios politikos proceso literatūra, leidžianti išskirti pagrindinius veiksnius, galbūt darančius įtaką sėkmingam rekomendacijų panaudojimui (rekomendacijų suderinamumas su politinėmis idėjomis, patariamojo darinio sudėtis, jam keliami lūkesčiai, ekonominis veikimo kontekstas, politinis dėmesys, parlamentinės daugumos palaikymas ir kaitos lyderių vaidmuo). Atsižvelgiant į poveikio vertinimo ir proceso atsekimo rezultatus, atskleidžiama, kad Saulėlydžio komisijų teiktų rekomendacijų priėmimui didžiausią poveikį daro jų turinio suderinamumas su dominuojančiais politiniais tikslais, Ministro Pirmininko transformacinės lyderystės aktyvumas bei ekonominis veikimo kontekstas. Nors šios sąlygos aktualios ir nagrinėjant rekomendacijų įgyvendinimą, šiame etape taip pat išryškėja transakcinės lyderystės svarba. Remiantis tyrimo duomenimis, straipsnio išvadose pateikiamos rekomendacijos viešosios politikos formuotojams, padėsiančios efektyviau organizuoti Saulėlydžio komisijų ar kitų patariamųjų darinių veiklą.</p> Rasa Bortkevičiūtė Vitalis Nakrošis Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-07 2018-12-07 92 4 91 131 10.15388/Polit.2018.92.4 Pamokos Europai – hibridinė Rusijos agresija http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/12221 <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> Algirdas Revaitis Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-07 2018-12-07 92 4 132 136 10.15388/Polit.2018.92.5 Santraukos http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/12222 <p>[tekstas anglų kalba]</p> Politologija T. 92 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-07 2018-12-07 92 4 137 140 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/12223 <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> Politologija T. 92 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-07 2018-12-07 92 4 141 148 Romantizmas ir valstybininko idėja http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/11812 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnio tikslas – atskleisti romantizmo ir valstybininko idėjos santykių&nbsp;dvilypumą. Vienu atžvilgiu romantizmas yra valstybininko idėją iš politinio&nbsp;mąstymo šalinantis veiksnys. Tai atskleidžia Carlo Schmitto Politische&nbsp;Romantik koncepcija, kurios branduolį sudaro su politika nesuderinamo romantiško&nbsp;subjektyvizmo idėja. Kitu atžvilgiu romantizmas yra pagrindinis&nbsp;tautinę valstybę suformavęs veiksnys. Šią valstybę ginantis valstybininkas&nbsp;neįsivaizduojamas be romantiško tautos mito. Vidurio ir Rytų Europos tautų&nbsp;istorija rodo Schmitto požiūrio į romantizmą vienpusiškumą. Šis autorius&nbsp;pernelyg akcentuoja pirmąjį romantizmo veiksnį, užmiršdamas apie antrąjį.&nbsp;Vidurio ir Rytų Europos valstybių politinė istorija rodo, kad romantizmas&nbsp;ne tik šalina valstybę ir valstybininko sampratą, bet ir yra daugiausia prie&nbsp;politinio tautos mito kūrimo prisidėjęs veiksnys.</p> Alvydas Jokubaitis Linas Jokubaitis Autorinės teisės (c) 2018-10-08 2018-10-08 92 4 3 22 10.15388/Polit.2018.1.11662 Tautos ir nacionalinės valstybės ateitis moderniosios ,,Babelio bokšto“ vizijos perspektyvoje http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/11813 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje svarstoma tautos ir nacionalinės valstybės būklė ir ateities perspektyvos šių dienų globalizacijos sąlygomis. Teoriniu ir metodologiniu aspektu analizuojama ir kritiškai vertinama šiuolaikinėje politinėje teorijoje įsitvirtinusi idėja, kad tauta ir nacionalinė valstybė kaip jos politinės organi­zacijos forma yra pasmerktos išnykti. Aptariant šios idėjos ištakas ir genezę moderniojoje politinėje filosofijoje atskleidžiama, kad tai yra teoriškai ne­pagrindžiama normatyvinė idėja, arba praktiškai neįgyvendinamas utopinis moralinis ir politinis idealas.</p> Vytautas Radžvilas Autorinės teisės (c) 2018-10-08 2018-10-08 92 4 23 56 10.15388/Polit.2018.1.11663