Politologija http://www.zurnalai.vu.lt/politologija <p>Įkurtas 1989 m. Publikuoja straipsnius politikos mokslų, tarptautinių santykių ir tarpdisciplinėms temomis. Registruotas Scopus nuo 2012 m.</p> en-US <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> tomas.janeliunas@tspmi.vu.lt (Tomas Janeliūnas) vigintas.stancelis@kf.vu.lt (Vigintas Stancelis) Wed, 17 Jul 2019 09:47:07 +0300 OJS 3.1.1.2 http://blogs.law.harvard.edu/tech/rss 60 Prezidento įtaka Lietuvos užsienio politikos formavimui: galios centro pokytis D. Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpiu http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/13332 <p>Straipsnyje keliamas klausimas, kokią vietą Lietuvos užsienio politikos formavimo mechanizme užima prezidento institucija ir kaip konkretus veikėjas (prezidentas) gali keisti savo galias užsienio politikoje, neperžengdamas Konstitucijoje formaliai apibrėžtų funkcijų. Analizuojamas D. Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpis ir jos, kaip veikėjos, pastangos apsibrėžti savo vaidmenį formuojant Lietuvos užsienio politiką. Tai vertinama buvusių Lietuvos prezidentų veiklos, santykių su kitomis formuojant užsienio politiką dalyvaujančiomis institucijomis&nbsp;– visų pirma Užsienio reikalų ministerija (URM) ir Seimu&nbsp;– kontekste. Straipsnyje analizuojamas veikėjo (D. Grybauskaitės) santykis su jau nusistovėjusia vidine užsienio politikos formavimo struktūra ir galimybės veikėjui keisti šią struktūrą. Atlikta analizė leidžia teigti, kad būtent dėl vidaus politinių sąlygų (silpnos Vyriausybės) ir veikėjo asmeninės lyderystės užsienio politikoje gana reikšmingai per 2009–2019&nbsp;m. pasikeitė santykiai tarp Lietuvos užsienio politikos formavimo struktūrų, o pats užsienio politikos formavimo galios centras pasislinko į prezidentūros pusę.</p> Tomas Janeliūnas Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/13332 Wed, 17 Jul 2019 00:00:00 +0300 Redakcinė kolegija ir turinys http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/13334 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/13334 Wed, 17 Jul 2019 00:00:00 +0300 Neuroninių tinklų modelių taikymo socialiniuose moksluose galimybės bei ribos http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/13335 <p>Pastaruoju metu neuroninių tinklų modeliai yra vis dažniau taikomi įvairiose mokslo srityse (mokslometrijoje, lingvistikoje, medicinoje). Tačiau socialiniuose moksluose šie modeliai ir giliojo mokymosi metodai apskritai kelią skinasi sunkiai. Pagrindinės menko jų populiarumo priežastys yra tai, kad netiesinių modelių rezultatus yra sunku interpretuoti ir jie nėra tinkami hipotezėms tikrinti. Nepaisant to, šie metodai gali būti labai naudingi socialiniuose moksluose, ypač automatizuojant darbui labai imlias tyrimo proceso dalis. Straipsnyje pristatomas pavyzdys, kaip šie modeliai yra naudojami atliekant didelio masto teksto kodavimą. Pateikiamas pavyzdys rodo, kad kai kuriais atvejais šie metodai leidžia išvengti kompromiso tarp analizės gylio ir imties dydžio, taip pat leidžia kombinuoti geriausias kokybinių ir kiekybinių metodų praktikas.</p> Lukas Pukelis, Vilius Stančiauskas Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/13335 Wed, 17 Jul 2019 00:00:00 +0300 Mažų valstybių kova dėl įtakos Arkties regione: Danijos atvejo analizė http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/13336 <p>Straipsnio objektas&nbsp;– Danijos, kaip mažos valstybės (MV), vykdoma užsienio politika Arkties regione. Atvejo studijai pasirinktos valstybės užsienio politika nagrinėjama pagal teorinėje darbo dalyje pristatomą mažų valstybių užsienio politikos strategijų modelį. Analizuojama, kaip sumanios mažos valstybės savybėmis pasižyminti šalis elgiasi mažai tarptautinės teisės ir kitų politinių taisyklių reguliuojamame Arkties regione. Pagal išskiriamus pagrindinius valstybių užsienio politikos prioritetus regione vertinamas deklaruojamų strategijų santykis su praktine valstybės politika.</p> Gabija Lukšaitė Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/13336 Wed, 17 Jul 2019 00:00:00 +0300 Organizacijų kooperacija ir jaunimo politika: Utenos atvejo analizė http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/13337 <p>Jaunimo politikos įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo atskirų jaunimo srityje veikiančių organizacijų bendradarbiavimo. Viena iš bendradarbiavimo formų yra koope­racija. Šiame straipsnyje aprašomo darbo tikslas yra nustatyti veiksnius, kurie sąlygoja kooperaciją tarp organizacijų, įgyvendinant jaunimo politiką. Analizuojamas Utenos savivaldybės atvejis. Remiantis atliktais tyrimais buvo išskirti galbūt kooperaciją tarp organizacijų sąlygojantys priežastiniai veiksniai: ateities neapibrėžtumas, organizacijų tikslų sutapimas, veiksmų, susijusių su kooperacija, kaštai ir nauda bei pasitikėjimo tarp organizacijų laipsnis.<strong>&nbsp;</strong>Siekiant nustatyti, kurie iš minėtų veiksnių ir kaip (kiek reikšmingai ir svariai) sąlygoja organizacijų kooperaciją, buvo naudota kokybinė lyginamoji analizė, konkrečiai&nbsp;– buvo taikyta raiškiųjų aibių kokybinė lyginamoji analizė. Analizės objektas&nbsp;– galimos jaunimo srityje veikiančių organizacijų ir savivaldybės administracijos koopera­cijos situacijos.<strong>&nbsp;</strong>Organizacijos buvo atrinktos analizuojant jų veiklą aprašančius dokumentus. Informacija buvo renkama pusiau struktūruotu interviu. Interviu dalyviai buvo savivaldybės administracijos atstovas ir organizacijų, veikiančių jaunimo srityje, atstovai. Buvo analizuotos septynios galimos kooperacijos situacijos. Analizės rezultatai rodo, kad svarbiausia kooperacijos sąlyga yra pasitikėjimas tarp organizacijų.&nbsp;</p> Gerda Vaičiūnaitė, Eugenijus Dunajevas Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/13337 Wed, 17 Jul 2019 00:00:00 +0300 Apie nacionalinį egoizmą ir tarptautinį solidarumą http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/13338 Raimundas Lopata Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/13338 Wed, 17 Jul 2019 00:00:00 +0300 Santraukos http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/13339 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/13339 Wed, 17 Jul 2019 00:00:00 +0300 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/13340 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/13340 Wed, 17 Jul 2019 00:00:00 +0300 Redakcinė kolegija ir turinys http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/12773 <p>[tekstas anglų ir lietuvių kalbomis]</p> Žurnalas Politologija Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/12773 Wed, 15 May 2019 00:00:00 +0300 Korupcijos skandalai kaip sisteminių pokyčių variklis: „MG Baltic“ atvejo analizė http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/12774 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Šiame straipsnyje siekiama nustatyti, kokią įtaką korupcijos skandalai turi sisteminiams partiniams ir įstatymų pokyčiams. Tyrimas remiasi „MG Baltic“ korupcijos skandalo atveju, kuris išsiskiria iš kitų savo sisteminiu prekyba poveikiu mastu bei įtaka politiniams procesams Lietuvoje. Tyrime taikomas trianguliacijos metodas, remiantis tiek oficialiais informacijos šaltiniais, tiek 15 anoniminių interviu, kurie padėjo įvertinti neformalių politikos ir verslo santykių pokyčius „MG Baltic“ skandalo kontekste. Pokyčiai analizuojami trimis lygmenimis – tai įstatymų pakeitimai, korupcijos prevencija partijų viduje ir pokyčiai neformaliose politinėse rutinose. Atlikta analizė iš esmės patvirtina trijų tyrime tikrinamų kintamųjų – visuomenės pasipiktinimo, žiniasklaidos dėmesio ir politinės lyderystės – reikšmę antikorupcinių reformų įgyvendinimui</p> Ainius Lašas, Vaida Jankauskaitė Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/12774 Wed, 15 May 2019 00:00:00 +0300