GĖDA KAIP STOKOS PATYRIMAS: NAUJAS FENOMENOLOGINIS POŽIŪRIS
Moralės filosofija
Martin Raba
Publikuota 2017-10-27
https://doi.org/10.15388/Problemos.2017.92.10898
PDF

Reikšminiai žodžiai

gėda
ideologija
J.-P. Sartre
ego idealas
asmens fenomenologija

Kaip cituoti

Raba, M. (2017) “GĖDA KAIP STOKOS PATYRIMAS: NAUJAS FENOMENOLOGINIS POŽIŪRIS”, Problemos, 92(92), pp. 34–49. doi:10.15388/Problemos.2017.92.10898.

Santrauka

Šio straipsnio tikslas yra pasiūlyti naujo fenomenologinio požiūrio į gėdą apmatus. Tvirtinama, jog dominuojančios gėdos teorijos yra pernelyg siauros ir gėdą supranta vien kaip socialinių sankcijų baimę ar intymią patirtį, kai subjektas tampa išorinių socialinių normų objektu. Parodoma, kad gėdą reikėtų suprasti kaip individo išgyvenimą, jog jis nėra pajėgus pasiekti ego idealo standartų, nes stokoja kažko vertingo. Žvelgiant iš šios perspektyvos, gėda yra labai intymus išgyvenimas, kai individas vertina save neigiamai, nes esą stokoja to, kas, jo nuomone, jam reikalinga. Kita vertus, kadangi stoka pasireiškia tik individui lyginant realųjį savo Aš su ego idealu, gėda visuomet pasižymi ideologiniu aspektu, nes ego idealas atspindi bendras ideologines vertybes, prie kurių individas prisirišęs ir kurios sudaro dalį jo savipratos.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.