Šio straipsnio tikslas yra suprobleminti globalios ir nuolatinės taikos galimybę. Kaip atspirties tašką, t. y. kaip tokios žmogiškosios egzistencijos formos sąlygą, autorius siūlo postkonvencinę moralę, kurią savo dorovinėje raidoje pasiekia tik nedaugelis žmonių. Tokiame kontekste šiame straipsnyje svarstomos platesnės šios moralės formos sklaidos per auštojo mokslo sistemą sąlygos ir galimybės. Tačiau pradinė nuostata yra ta, kad to neįmanoma pasiekti šiandieną vyraujančia ugdymo forma, o veikiau ugdymu, kuris pabrėžia specifinę ir unikalią filosofijos ir antropologijos vertę. Šiaip ar taip, būtent postkonvencinė moralė yra tikrojo (transkultūrinio) auksinės taisyklės supratimo ir elgesio pagal ją, t. y. buvimo sulig universaliaisiais etikos principais, sąlyga.