Dėmesys ir abstrakcija. E. Husserlio atsakas empiristinei abstrakcijos teorijai loginiuose tyrinėjimuose
Filosofijos istorija
Ignas Šatkauskas
Vilniaus universitetas
Publikuota 2018-10-25
https://doi.org/10.15388/Problemos.2018.0.0.12004
PDF

Reikšminiai žodžiai

dėmesys, abstrakcija, fenomenologija

Kaip cituoti

Šatkauskas, I. (2018) „Dėmesys ir abstrakcija. E. Husserlio atsakas empiristinei abstrakcijos teorijai loginiuose tyrinėjimuos“e, Problemos, 94, p. 168-181. doi: 10.15388/Problemos.2018.0.0.12004.

Santrauka

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]

Kritinėje literatūroje, skirtoje dėmesio fenomenologijai, išsiplėtojo diskusija apie ankstyvąją Husserlio dėmesio sampratą. Išskirtinos dvi pagrindinės polemikos pusės: pirmoji, neigianti ankstyvąjį Husserlį formulavus dėmesio sampratą kaip atskirą nuo intencionalumo tematikos (Depraz, Dwyer, Arvidson); antroji, tvirtinanti, kad ankstyvasis Husserlis skyrė dėmesio ir intencionalumo fenomenus ir suvokė tai kaip (sąlyginai) atskiras fenomenologinių tyrinėjimų sritis (Bégout, Wehrle, Breyer, Nečiajev).

Straipsnyje tiriamas antrajame tyrinėjime išdėstytas Husserlio ginčas su empiristine abstrakcijos teorija. Atskleidžiami keturi pagrindiniai Husserlio argumentai ir išryškinama fenomenologinio dėmesio aprašymo problematika. Atrandamas dėmesio ir intencionalumo fenomenų skirties pagrindas generalizuojančios ir individualizuojančios intencijos distinkcijoje, nes šiai paaiškinti būtina turėti dėmesio sampratą. Tai laiduoja abstrakčios dėmesio sąvokos reikšmės išaiškinimo reikmę ir genetinę dėmesio sampratos išplėtojimo galimybę.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencijos
Priskyrimas: Kūrybinių bendrijų licencijos (CC BY 4.0).

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.