Straipsnyje analizuojama Daniele’io Archibugi naujojo kosmopolitizmo sąvoka, skirta suformuluoti tokiam kosmopolitinės demokratijos konceptui, kuris tiktų sprendžiant šiuolaikines globalias problemas, esančias už paskirų tautų-valstybių kompetencijos ribų. Straipsnyje teigiama, kad naujojo kosmopolitizmo užtarėjai dar neišplėtojo minimalaus teoretinio šios sąvokos pagrindo, kuris tenkintų visus kosmopolitizmo diskusijos dalyvius. Teigiama, kad pagrindinė kliūtis, trukdanti suformuluoti veikiantį kosmopolitizmą, yra bandymai primesti universalistinį vienodumą, esantį tradiciniame kosmopolitizme ar geriausiu atveju slypintį paprastame kultūrinių skirtumų priėmime. Prieštaraujant tam, straipsnyje apibrėžiama abipusiško kosmopolitizmo idėja, kuri, tikima, turi prasidėti nuo žmonių įvairovės pripažinimo ir taip tapti labiau visa apimančiu projektu nei šiuo metu egzistuojančios alternatyvos.