Roberto T. Craigo komunikacijos metateorija pasiūlė pragmatinį pagrindą sistematizuoti, tipologizuoti šiuolaikines komunikacijos teorijas bei kurti universalesnę komunikacijos teoriją. Straipsnyje tvirtinama, jog Craigo metateorija remiasi Richardo Rorty neopragmatizmu ir orientuojasi ne į praktines kasdienės komunikacijos problemas, o į bendresnio pobūdžio komunikacijos tarp skirtingų teorinių diskursų klausimą. Būtent iš tokios neopragmatinės laikysenos kyla svarbiausios Craigo komunikacijos metateorijos problemos. Pirma, neįvardytas skirtumas tarp pirmojo ir antrojo laipsnio pragmatinės komunikacijos teorijų. Antra, pragmatinio vertinimo kriterijaus nepakankamumas nustatant pirmojo laipsnio komunikacijos teorijų tinkamumą.
Pagrindiniai žodžiai: pragmatizmas komunikacijos teorijoje, komunikacijos metateorija, komunikacijos filosofija.
Two Problems in Robert T. Craig’s Pragmatic Communication Metatheory
Kęstutis Kirtiklis
Summary
Robert T. Craig’s metatheory of communication proposed the pragmatic basis for the systematization typologizing contemporary communication theories and the creation of a more universal communication theory. The article argues that the main problems of Craig’s metatheory are caused by the acceptance of Rortyan style neopragmatism and thereby by the orientation not towards everyday communication problems, but towards the question of communication among different theoretical discourses. First, it does not state the difference between the first and the second order pragmatic communication theories; second, the pragmatic evaluation criterion is not sufficient to ascertain the adequacy of first-order communication theories.
Keywords: pragmatism in communication theory, communication metatheory, philosophy of communication.
: 18px;">