Ieškodamas gyvenimo prasmės, Tolstojus atsigręžė į racionalistinį Spinozos mokymą apie laisvę, protą, moralę ir religinį tikėjimą. Spinoza sukūrė filosofiją, kurioje tikėjimai susilieja su darbais, logika susivienija su etika, o žinios susijungia su tikėjimu. Pasak Tolstojaus, būtent menas sudaro visų geriausių tikrosios filosofijos bandymų sintezę. Tolstojaus meninis ryšio metodas (stseplenie) tikriausiai buvo pasiskolintas iš Spinozos. Įkvėptas Spinozos „proto teoremų“, Tolstojus sukūrė savo „gyvenimo aksiomą“ ir išplėtojo „gyvenimo galios“, kaip religinio tikėjimo branduolio, sampratą. Tolstojus pritarė racionalistinei Spinozos religijos kritikai, padėjusiai išlaisvinti tikrąjį tikėjimą iš prietarų ir bažnytinės dogmatikos valdžios, bet kritikavo geometrinę formą, kuria Spinoza išdėstė savo atrastas tiesas.