KAIP APIBRĖŽIAMOSIOS DESKRIPCIJOS VARTOJAMOS SINGULIARINIAMS TEIGINIAMS IŠREIKŠTI?
Loginiai - filosofiniai tyrinėjimai
Evgeny Borisov
Publikuota 2014-06-01
https://doi.org/10.15388/Problemos.2014.0.2916
130-140.pdf

Kaip cituoti

Borisov, E. (2014) “KAIP APIBRĖŽIAMOSIOS DESKRIPCIJOS VARTOJAMOS SINGULIARINIAMS TEIGINIAMS IŠREIKŠTI?”, Problemos, 85, pp. 130–140. doi:10.15388/Problemos.2014.0.2916.

Santrauka

Straipsnyje keliamas klausimas: kokios sąlygos turi būti patenkintos, kad, ištarę sakinį su apibrėžiamąja deskripcija kaip sakinio subjektu, mes išreikštume singuliarinį teiginį (Kaplano prasme). Autorius teigia, kad Wettsteino įsitikinimas, jog teiginio singuliariškumas nustatomas ištarimo metu nurodant apibrėžiamosios deskripcijos referentą, yra nenuoseklus. Straipsnyje siūlomas kitas singuliariškumo kriterijus: teiginys yra singuliarinis, jeigu jame dalyvaujanti apibrėžiamoji deskripcija įvertinama vieninteliame galimame pasaulyje, o jeigu apibrėžiamoji deskripcija turi būti įvertinta daugiau nei vieno galimo pasaulio atžvilgiu, tai teiginys yra bendrasis (general). Šis kriterijus veiksmingas aiškinant kontroversiškus atvejus – kai išreiškiame teisingą singuliarinį teiginį, kurio subjekto dėmuo nedera su apibrėžiamąja deskripcija, pavartota ištartame sakinyje.
Pagrindiniai žodžiai: apibrėžiamoji deskripcija, nuoroda, singuliarinis ir bendrasis teiginys, galimų pasaulių semantika.

How Do We Use Definite Descriptions to Express Singular Propositions?
Evgeny Borisov

Abstract
The paper is devoted to the question: under what conditions do we express a singular proposition (in the Kaplanian sense) when uttering a sentence containing a definite description as the subject term. It is argued that Wettstein’s claim that singularity of a proposition is determined by the demonstration of the referent of definite description accompanying the utterance contains an inconsistency. An alternative criterion of singularity is proposed: we express a singular proposition if the definite description in question is to be evaluated at a single possible world, and we express a general one if the definite description in question is to be evaluated at a range of possible worlds. This criterion is effective in explaining controversial cases in which we manage to express a true singular proposition with a subject constituent that does not fit the definite description used in the utterance.
Keywords: definite description, reference, singular and general propositions, possible world semantics

130-140.pdf

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.