Straipsnyje analizuojami žmogaus ir gamtos santykio sampratos aspektai, parodant, kad išplečiama nežmogiškųjų gyvųjų būtybių teisių sfera, pripažįstant gyviems ir negyviems gamtos objektams vidinę vertę, nustatomą pagal moralinius, estetinius ir kitokius kriterijus, ypač matant gyvūnų gebėjimą jausti skausmą, taip pat vadovaujantis nuostata, kad individo teisės laikytinos svarbesnėmis nei visos grupės. XVII amžiuje J. Locke’as teigė, kad kiekvienas žmogus, neatsižvelgiant į rasę ir lytį, turi prigimtines teises į gyvenimą, laisvę, sveikatą, laimės siekimą. Plėtodami aplinkosauginę teoriją ir praktiką, XX amžiaus ekofilosofai moralinių teisių teorijà išplėtė iki natūralios gamtos ir jos objektų, gyviems ir negyviems objektams priskirdami prigimtinų, moralinių teisių kategoriją. Jeigu objektas turi moralinį statusą, tai jis turi ir moralines teises. Apžvelgiami du galimi gyvūnų prigimtinių teisių įrodymai: utilitaristinis ir deontologinis. Apibendrinamos gyvūnų teisių gynėjų pozicijos.
Reikšminiai žodžiai: prigimtinė (moralinė) teisė, deontologinis požiūris, utilitarizmas, T. Reganas, P. Singeris.
ARGUMENTS ON NONANTROPOCENTRIC ETHICAL NATURE’S RIGHTS
Jūratė Mackevičiūtė, Skaidrė Žičkienė
Summary
In this article the authors explore preconditions of nonantropocentric ethical nature’s rights. In the 17th century J. Locke proposed a concept of innate rights, maintaining that every man has innate rights to life, freedom, health, striving for happiness. These rights are different from legal rights, which have legal and moral basis recognized by everybody. However, according to Locke, nature has no innate moral rights. Three centuries later, this theory was expanded to nature and its objects, both animate and inanimate by applying the category of innate moral rights. This was performed by Western ecophilosophers, when they were developing theory and practice of protecting the environment. Nowadays the ecological ethics presents two possible proofs of animals’ innate (moral) rights: utilitarianistic and deontological. According to P. Singer, the main representative of the utilitarianistic trend, every live being deserves attention not because of its reason, but because of its ability to feel. The views of T. Regan, the most prominent representative of the deontological trend, are far more radical, as he demands not to reform human’s behaviour towards nature but to end the existence of animal farms and to forbid both commercial and sports hunting. In the context of ecological ethics, protectors of animals’ rights define their trend as the whole of ideas about moral and legal human’s behaviour towards animals. Keywords: innate moral rights, utilitarianistic trend, deontological trend, T. Regan, P. Singer.