ASMENS TAPATUMAS BE ASMENS IR BE TAPATUMO

Santrauka

Straipsnyje siekiama parodyti, kad psichologinio tęstinumo teorijos pačios save sugriauna iš vidaus dėl nepakankamų ir nepatikimų metodologinių prielaidų, todėl asmens tapatumas lieka be asmens ir be tapatumo. Straipsnyje teigiama, kad mintiniai eksperimentai, laikomi būtina metodologine priemone asmens egzistavimo ontologijai, yra ir nepakankami, ir nepatikimi. Pateikiami du argumentai: pirma, mintiniai eksperimentai numato konceptualinę asmens ir biologinio organizmo skirtingumo ir atskiriamumo galimybę, tačiau tiesioginis tokios galimybės pritaikymas tikrovėje nėra patikimas dėl subjektyvaus mintinio eksperimento aprašymo ir nepriklausomų argumentų trūkumo, antra, iš to paties mintinio eksperimento dviejų skirtingų interpretacijų gaunamos konceptualiai galimos, tačiau priešingos, vadinasi, ir ontologiškai nesuderinamos išvados (padalintų smegenų persodinimo atvejis).