Nacijos psichinė sandara

Santrauka

Analizuojamos kai kurios metodologinės problemos, kylančios tyrinėjant nacijos psichinę sandarą. Kritiškai apžvelgiami tarybinių autorių pateikti šios sandaros apibrėžimai, konstatuojama, kad visiems jiems bendras bruožas – nacijos psichinės sandaros materialaus pobūdžio akcentavimas: ši sandara yra nacijos socialinio gyvenimo atspindys. Pastebima metodologinė klaida nacijos psichinę sandarą apriboti tik nacionaliniais, specifiniais bruožais, neatsižvelgiant į bendrus su kitomis nacijomis bruožus. Kiekvienos konkrečios nacijos psichinė sandara yra bendrybės (internacionalaus) ir ypatingybės (nacionalaus, specifinio) dialektinė vienybė. Pabrėžiamas tyrimo istoriškumo principas: šią sandarą galima analizuoti tik tam tikru istorinio vystymosi laikotarpiu, konkrečiomis istorinėmis sąlygomis. Buržuazinė nacija turi klasiniu požiūriu prieštaringą psichinę sandarą, kuri atspindi dialektinę nacionalinės psichologijos išraiškos klasinių formų vienybę. Teigiama, kad socializmas sudarė sąlygas nacijos psichinei sandarai tapti vieninga, įveikti klasinio antagonizmo išraiškos formas, pašalino kliūtis internacionaliniam suartėjimui, sukūrė visoms socialistinėms nacijoms bendrus bruožus.