Moralės vaidmuo antikinėje visuomenėje
-
Česlovas Kalenda
Publikuota 1972-09-29
https://doi.org/10.15388/Problemos.1972.10.5486
PDF

Reikšminiai žodžiai

Antikos filosofija
etika
visuomenė
moralė
socialiniai prieštaravimai

Kaip cituoti

Kalenda, Česlovas (1972) “Moralės vaidmuo antikinėje visuomenėje”, Problemos, 10, pp. 13–22. doi:10.15388/Problemos.1972.10.5486.

Santrauka

Straipsnyje analizuojama moralės samprata ir jos prieštaravimai senovės graikų filosofijoje bei visuomeniniame gyvenime. Antikos filosofijoje žmogaus moralinio tobulinimosi idėja iškilo kaip universali, visiems prieinama priemonė blogiui naikinti ir teisingai valstybei kurti. Antikos filosofai teorijos studijavimą laikė svarbiausiu žmogaus dorovinio auklėjimo momentu, o pačią moralę jie traktavo kaip universalią socialinių prieštaravimų sprendimo priemonę. Iš tikrųjų moralė tik padėjo senovės graikams įsisąmoninti objektyvius jų visuomenės poreikius, įtvirtinti ir išlaikyti vergvaldinius santykius. Moralės principai iškilo kaip susvetimėję individo atžvilgiu, visuomenėje vyravo disharmonija, kova dėl ribotų materialinių gėrybių įsigijimo. Prieštaravimas tarp to, kas siekta, ir to, kas yra, būdingas ne tik antikinės vergvaldinės visuomenės moralei, bet ir vėlesniems žmonijos vystymosi etapams. Autorius teigia, kad tik socialistinė visuomenė sukuria realias prielaidas šiam prieštaravimui įveikti, didelis vaidmuo šiame procese tenka auklėjimui.
PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.