Meno kūrinių „prieinamumo“ socialpsichologinis aspektas

Santrauka

Straipsnyje pateikiama meno kūrinių prieinamumo problemos kai kurių aspektų sociologinė analizė. Įprastinė meno vartojimo koncepcija meno kūrinių prieinamumą traktuoja kaip suvokimo adekvatumo ir meno kūrinių vertingumo problemos dalį. Estetikoje paplitęs meno vartojimo situacijos modelis apima abstrakčių jos dalyvių santykius: idealus autorius idealiai save išreiškia meno šedevre, o ideali publika adekvačiai suvokia kūrinio estetines vertybes. Sociokultūrinių etalonų veikimą tam tikra prasme galima aprašyti kaip prestižinių veiksnių reguliuojamą sritį. Vienas seniausių tokių etalonų ryšį su menu traktuoja kaip teigiamą, skatinamą elgesio normą. Normas diktuojanti socialinė grupė įvairiomis materialinėmis ir dvasinėmis priemonėmis šio etalono postulatus paverčia normatyvais. Straipsnis remiasi idėja, kad žmonių santykius meno vartojimo situacijoje reguliuoja daugybė skirtingos istorinės kilmės kultūrinių etalonų. Kiekvienas toks etalonas numato idealiai socializuotą žmogų, kuris nustatytu būdu santykiauja su menu. Kai griežtos ribos tarp socialinių grupių ima nykti, jų atstovus ima veikti daugybė normatyvų, kuriuos diktuoja įvairūs kultūros etalonai.