Retorikos ir filosofijos profesorius Ž. Liauksminas
-
J. Tijūnėlytė
Bronislovas Genzelis
Publikuota 1973-01-01
https://doi.org/10.15388/Problemos.1973.12.5530
PDF

Reikšminiai žodžiai

Žygimantas Liauksminas
retorika
oratorius
argumentacija
iškalba

Kaip cituoti

Tijūnėlytė, J. and Genzelis, B. (1973) “Retorikos ir filosofijos profesorius Ž. Liauksminas”, Problemos, 12, pp. 110–112. doi:10.15388/Problemos.1973.12.5530.

Santrauka

Straipsnyje glaustai pristatomi Žygimanto Liauksmino (1597-1670) gyvenimo ir kūrybos svarbiausi bruožai. Svarbiausiame jo darbe „Iškalbos praktika, arba retorikos meno taisyklės“, skirtame oratoriaus kalbos analizei, juntama stipri atgimimo epochos dvasia. Jis kritikuoja įsigalėjusį barokinį kalbos stilių, kelia gimtosios kalbos vartojimo svarbą, reikalauja plėtoti mokslą ir meną pagal gamtos dėsnius. Mokslininko nuomone, visur turi vyrauti logika, blaivus protas ir nuoseklumas. Ž. Liauksmino darbe jaučiama tam tikra scholastinės argumentacijos kritika. Jis daug prisidėjo prie iškalbos, mokslinių ginčų teorijos, mokslinio mąstymo ir kalbos kultūros ugdymo.
PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.