Kategorinis imperatyvas I. Kanto etikoje
-
Bronislavas Kuzmickas
Publikuota 1974-01-01
https://doi.org/10.15388/Problemos.1974.14.5551
PDF

Reikšminiai žodžiai

Immanuelis Kantas
etika
kategorinis imperatyvas
dorovė
poelgis

Kaip cituoti

Kuzmickas, B. (1974) “Kategorinis imperatyvas I. Kanto etikoje”, Problemos, 14, pp. 10–14. doi:10.15388/Problemos.1974.14.5551.

Santrauka

Straipsnyje analizuojamos I. Kanto etikos kategorinio imperatyvo ir dorovės sampratos. Autorius teigia, kad I. Kantas žmoguje teigė slypint gamtinio būtinumo ir laisvės principus, žmogus esąs nelaisva empirinė ir laisva protinė būtybė. Proto laisvė yra dorovės pagrindas, dorovės reikalavimai yra aukščiau už empirinę tikrovę. Objektyvusis dorovės principas yra prievartinis, proto liepimas, o liepimo formulė yra imperatyvas. Hipotetinis imperatyvas nurodo būtinas priemones tikslui pasiekti ir nepriklauso nuo to, ar šis tikslas yra geras, ar blogas. Kategorinis imperatyvas įsako atitinkamai elgtis dėl to, kad poelgis yra objektyviai būtinas, nes yra pats sau tikslas. Kiekvienas žmogus, kaip protinga būtybė, privalo pats sau duoti maksimas, kaip universalius įstatymus, ir tik jų vienų laikytis, nepaisydamas jokių išorinių autoritetų. Autorius kritikuoja I. Kanto proto autonomijos principą kaip neišvengiantį subjektyvizmo ir savivalės, taip pat ribotą dorovinio poelgio motyvo supratimą. Daroma išvada, kad I. Kantas svarbiausias etikos problemas sprendė formaliai ir tai kliudė jam plačiau atskleisti visuomeninį dorovės turinį.
PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.