Santrauka
Straipsnyje nagrinėjama K. Marxo teisės teorijos svarbiausios sąvokos. Teigiama, kad atskleisdama teisės ryšį su ekonomine visuomenės struktūra, arba su tam tikra gamybinių jėgų išsivystymo pakopa, marksistinė teorija peržengė teisės ribas. Vadindamas teisę formalia ekonomikos išraiška, K. Marxas parodė ne vien tai, klasiniai gamybiniai santykiai neišvengiamai pasireiškia teisiniu pavidalu, bet ir tai, kad šie santykiai negali išsilaikyti be ideologijos. Svarbiausioji tarpinė grandis, kuri padeda nuosavybės teisę susieti su jos ekonominiu turiniu, yra mainai. Mainų išsivystymas sąlygoja teisinių santykių įsigalėjimą ir šių santykių objektyvizaciją žmonių sąmonėje. Kapitalistinės nuosavybės teisė formuojasi kaip prigimtinė teisė, t. y. kaip subjektyvi teisė, išplaukianti iš žmogaus prigimties. Daroma išvada, jog pripažinus, kad nuosavybė gali būti pateisinama tik tiek, kiek ji atlieka socialinę funkciją, tenka pripažinti ir visuomenės teisę apriboti ją tais atvejais, kai ji tampa pažangos stabdžiu.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai