Individualybė ir jos pažinimas

Santrauka

Autorius teigia, kad asmenybė yra ir socialinė, ir individuali. Individualumą didele dalimi nulemia individo biologinis ir psichologinis savitumas, tačiau lemiamą įtaką asmenybės formavimuisi daro individo veiklos visapusiškumas, taipogi visuomeninis aktyvumas. Individualybė yra kiekvienos asmenybės savybių, gebėjimų ir patirties ypatinga visuma, išreiškianti asmens socialinio brandumo lygį. Individualybė galima tik laisvės sąlygomis, t. y. tiek, kiek ji aktyviai ir sąmoningai gina savo teises, valdo priklausomybę, įveikia esamą būtinumą. Kita vertus, ji yra ir tam tikra laisvės sąlyga, kurios poveikis priklauso nuo to, kiek ji išreiškia tikruosius, esminius konkrečios bendrijos (kolektyvo, klasės, nacijos) interesus, kiek ir kaip ji šiomis jėgomis remiasi. Autorius kritiškai apžvelgia šiuolaikinių buržuazinių filosofų teiginius apie individualybės pažinumą ir daro išvadą, jog šio pažinimo galimybė pirmiausia glūdi bendrybės, ypatingybės ir atskirybės dialektinėje vienybėje.