Apie filosofinio pažinimo prigimtį

Santrauka

Straipsnis skirtas filosofijos ir filosofinio mąstymo savitumui aptarti. Teigiama, kad specifinė filosofinio pažinimo ypatybė yra sintetinis filosofijos pobūdis: ji negali būti apribota nei grynai formaliais, nei turiningais, nei formalizuotais mokslo elementais, nes filosofija ima iš jų tai, kas būtina, ir jungia į vientisą struktūrą. Bet kurios filosofinės sistemos pradiniai teiginiai sąlygoja jos, kaip visumos, pagrindimo būdus, argumentavimo formas, vidinę logiką ir kt., todėl svarbiausia filosofijos, kaip sistemos, ypatybė – ontologinio, metodologinio, loginio ir gnoseologinio aspektų vienybė. Filosofinio pažinimo specifiką sąlygoja tai, kad jo pradiniai principai ir teiginiai yra universalios kategorijos. Filosofija pati susikuria sau būtiną loginį instrumentarijų. Tiesos kriterijus filosofijoje yra praktika pačiomis įvairiausiomis jos pasireiškimo formomis. Filosofija atlieka ir pasaulėžiūrinę funkciją – filosofinė pasaulėžiūra yra bet kokios pasaulėžiūros teorinis pagrindas. Ši funkcija sąlygoja kai kurias filosofinio pažinimo ypatybes – vertinamąjį ir kritinį aspektus.