Publikuojamas J. H. Abichto pranešimo „Apie patyrimo ribas“, skaityto 1805 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus universiteto mokomojo personalo akademiniame posėdyje, vertimas. Jame pabrėžiamas poreikis moksluose ir gyvenime įtvirtinti pastovius principus. Tiesų šaltinis yra tiek žmogaus sielos patirtis, tiek ir patyrimas, tai yra ryšys, santykis, tvarka ir šaltinis žinias kuriančiai jėgai; be jų viskas liktų vietoje ir niekas neatsiskleistų mūsų protui. Patyrimas yra visuma daiktų, kurių poveikį patiriame. Sielos prigimtis yra amžini vidiniai dėsniai. Mūsų prigimtis visuomet vienoda ir amžina, jos paskirtis – valdyti daiktus; pasaulio paskirtis – pačiam savyje būti viskuo visame, kas egzistuoja.
