E. Nagelio logikos koncepcija
-
Nijolė Petkevičiūtė
Publikuota 1984-09-29
https://doi.org/10.15388/Problemos.1984.32.6470
PDF

Reikšminiai žodžiai

Logika
mokslas
Ernest Nagel
natūralizmas
neopozityvizmas

Kaip cituoti

Petkevičiūtė, N. (1984) “E. Nagelio logikos koncepcija”, Problemos, 32, pp. 118–127. doi:10.15388/Problemos.1984.32.6470.

Santrauka

Straipsnyje analizuojama E. Nagelio logikos koncepcija. Teigiama, kad XVII–XVIII a. gnoseologiniams tyrinėjimams būdinga logikos universalizacijos idėja. XIX a. antroje pusėje besiformuojant matematinei logikai, teiginių skaičiavimui, iškyla aktuali logikos prigimties ir teorinio statuso problema. Neopozityvizmas šią problemą sprendė I. Kanto sintetinių ir analitinių teiginių perskyros kontekste, visus logikos teiginius laikydami analitiniais. E. Nagelis savo logikos sampratą taip pat priešpriešino deskriptyviniam, ontologizuotam jos variantui siekdamas sukurti logiką be ontologijos, tačiau tokiam siekiui trukdė jo filosofijos natūralistinis pobūdis. Pradėjęs šią problemą spręsti neopozityvistiniu būdu, E. Nagelis papildo šį sprendimą instrumentalistiniais teiginiais ir galiausiai prieina išvadą, kad loginiai principai turi tam tikrą ryšį su tyrimo objektu. Logikos principai, funkcionuojantys kaip būtinos tiesos, yra performuluojami į objektinės kalbos teiginius. E. Nagelis loginių principų sistemos pasirinkimo pagrindu laiko tyrimo veiklos efektyvumą: žmogaus veikla gali būti sėkminga tik tiek, kiek adekvačiai jis sugauna realybės ryšius ir juose esančias objektų savybes.
PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai