„Anapus Kanto“: M. Foucault naujoji moralės genealogija
-
Jūratė Baranova
Publikuota 2003-01-01
https://doi.org/10.15388/Problemos.2003.63.6672
PDF

Reikšminiai žodžiai

antropologija
seksualumo istorija
etika
rūpestis savimi
dialogas

Kaip cituoti

Baranova, J. (2003) “„Anapus Kanto“: M. Foucault naujoji moralės genealogija”, Problemos, 63, pp. 102–115. doi:10.15388/Problemos.2003.63.6672.

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamas prancūzų postmodernisto ir poststruktūralisto M. Foucault posūkis į moralę. Foucault tyrinėjo tiesos režimų (epistemų) kaitą. Šį savo metodą vadino archeologija. Vėliau - susiejo tiesos režimų kaitą su galios žaidimų kaita. Šį metodą Nietzsche's stiliumi pavadino genealogija. Šio projekto pabaigoje pradeda išsamų moralės kaip seksualumo istorijos kaitos tyrimą. Koks šio Foucault posūkio santykis su kantiškosios racionalistinės etikos tradicija? Ar Foucault pavyko radikaliai paneigti Kantą kvestionavus bežadžiu filosofiniu juoku jo inicijuotą filosofinę antropologiją? Ar vis dėlto Foucault, kaip teigia Ch. Norrisas, išliko toje pat kantiškoje racionalumo paradigmoje? Kas bendra tarp Kanto nužymėtos Foucault ir Habermaso tradicijos vertinimo projektų? Kuo gi jie vis dėlto skiriasi? Kuo ypatinga naujoji Foucault moralės genealogija? Kodėl ir kaip jis ją sieja su seksualumo istorija? Į kur ji íšveda Foucault? Kiek ir kodėl Foucault „egzistavimo estetikos“ samprata susišaukia su Nietzsche's savikūros etika? Ar iš tiesų Foucault neieško dialogo su Kitu galimybės?
PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.