Santrauka
Straipsnyje aptariamas utilitarizmo teorijos taikymas sprendžiant sveikatos priežiūros išteklių skirstymo problemą. Pirmoje straipsnio dalyje pateikiama naudingumo principo taikymo sveikatos priežiūros sistemoje samprata. Teorinis naudingumo principo aiškinimas siejamas su praktiniais medicinos tikslais. Antroje straipsnio dalyje svarstoma utilitari metodika, analizuojama jos specifika, išryškinami pranašumai ir trūkumai. Utilitari metodika kritikuojama dėl to, kad šios metodikos taikymas sveikatos priežiūrai grindžiamas skirtingų ekonominių bei etinių kategorijų bendramatiškumu. Trečioje dalyje plačiau aptariama utilitari gyvenimo vertės samprata. Gyvenimo vertės nustatymas apskaičiuojant jo ekonominę vertę laikomas nepakankama sąlyga tam, kad būtų padidinta bendra nauda. Pasirinkta straipsnio struktūra padeda geriau išryškinti utilitarizmo teorijos taikymo sveikatos priežiūros sistemoje ribas.
