Santrauka
Straipsnis skirtas Eugenijaus Meškausko asmenybės ir mąstymo bruožams aptarti. Teigiama, kad paskaitos, kaip ir rašymas, nebuvo E. Meškausko stichija. Svarbiausiais jo mąstymo sklaidos pavidalais laikomi jo pokalbiai su mokiniais katedroje, kurių svarbiausias elementas – sokratiškasis dialogas, kuriame buvo juntama laisvės dvasia. E. Meškauskas buvo mokytojas ne kaip specialistas, bet kaip savitas egzistencinis žmogaus tipas, kuriam būti mokytoju yra ne profesija, o tiesiog jo gyvenimo, jausenos ir mąstysenos stilius. Autorius teigia, kad būti filosofu – reiškia regėti pasaulį aiškiai ir paprastai, be jokių gudravimų ir iliuzijų. Tokia paprasta, aiški, konkreti, reginti filosofija gali atsirasti tik sokratiško dialogo stichijoje, kurioje ir dirbo E. Meškauskas. Svarstoma apie Meškausko mokyklos egzistavimą ir jos savybes, teigiama, kad ši mokykla suprastina kaip laisvų dvasių bendravimas, kurio centras buvo pats E. Meškauskas.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Arvydas Šliogeris,
Estetinės būties koncepcija S. Kjerkegoro filosofijoje
,
Problemos: T 22 (1978): Problemos
-
Arvydas Šliogeris,
NIEKIO SŪNUS
,
Problemos: T 67 (2005): Problemos
-
Arvydas Šliogeris,
Tiesos ir vertybės dialogas
,
Problemos: T 27 (1982): Problemos
-
Arvydas Šliogeris,
Metafizika ir visuotinybė
,
Problemos: T 66 (2004): Problemos
-
Arvydas Šliogeris,
V. Solovjovo filosofinis idealios visuomenės modelis
,
Problemos: T 10 (1972): Problemos
-
Arvydas Šliogeris,
KANTIŠKOJI PATYRIMO SAMPRATA
,
Problemos: T 68 (2005): Problemos
-
Tomas Sodeika,
Arvydas Šliogeris,
Visuotinė filosofijos istorija
,
Problemos: T 22 (1978): Problemos
-
Arvydas Šliogeris,
F. Engelso idėjinis palikimas ir dabartis (tarpinstitucinės filosofų mokslinės konferencijos apžvalga)
,
Problemos: T 7 (1971): Problemos
-
Arvydas Šliogeris,
Naujojo racionalumo ieškojimai (H. Markūzės doktrinos filosofinių pagrindų kritika) I
,
Problemos: T 16 (1975): Problemos
-
Arvydas Šliogeris,
Naujos disertacijos
,
Problemos: T 17 (1976): Problemos