Žemiškojo gyvenimo transformacija dieviškoje tikrovėje viduramžiais

Santrauka

Straipsnyje analizuojama feodalinės visuomenės dvasinės kultūros pobūdis, ją įtakojantys veiksniai, šios visuomenės sąmonės pobūdis, taip pat aptariamas visuomenės aiškinimas viduramžių filosofijoje, religijos ir ekonominės struktūros įtaka šiam aiškinimui. Teigiama, kad viduramžių filosofijos formavimasis ir plėtotė susijusi su vergvaldinių visuomeninių santykių galutiniu suirimu ir naujų, feodalinių santykių atsiradimu bei įsitvirtinimu, o šios filosofijos socialinė mirtis ateina su feodaline krize ir naujos civilizacijos pakopos – buržuazinės santvarkos įsigalėjimu. Feodalinė visuomenės sąmonė tegali būti iliuzinė arba savo tikrojo šaltinio nežinanti sąmonė. Tikėjimas žmonėms suteikė susvetimėjusio realaus gyvenimo optimistinę dvasinę kompensaciją. Žmonijos dvasinės kultūros istorija gali būti suprasta ir visapusiškai aprėpta tik tuo atveju, kai gamtamokslinė žiūra papildoma vertybiniais arba ideologiniais parametrais, kurių kontekste savo realią istorinę prasmę gali įgauti ir įgauna ir gamtamokslinis teorinis požiūris į dvasinę kultūrą. Vertybiniu arba ideologiniu aspektu religinė sąmonė yra kur kas pranašesnė už antikinį filosofinį mąstymą.