Santrauka
Straipsnyje pristatoma italų filosofo Benedetto Croce‘s (1866–1952) biografijos ir kūrybos svarbiausi bruožai. Filosofas nagrinėjo istorijos, politikos problemas, istorinį materializmą, marksizmą, estetiką, kūrė neohegelistinę dvasios filosofiją, kurią sudaro estetika, logika, praktikos filosofija (ekonomika ir etika) ir istoriografija. Pasak B. Croce‘s, kadangi laisvė ir istorija yra tapatūs dalykai, tai ir liberalizmas nėra viena iš daugelio politinių partijų, jis – kitas dvasios filosofijos pavadinimas. Liberalizmas B. Crocei yra metapolitinė (politinė-etinė) kategorija: tai antiautoritarizmas, kova prieš visus mėginimus likviduoti laisvą skirtingų dvasinių jėgų žaismą vardan vieningos ir visiems privalomos pasaulėžiūros ir kartu sunaikinti kūrybą bei dvasią. B. Croce dialektiką ir istorizmą panaudojo totalitarizmo kritikai. Filosofas klasikinę vertybių triadą (tiesa, grožis, gėris) papildė naudos kategorija. Istoriografiją jis traktavo kaip autonomišką gamtotyros atžvilgiu.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
