E. Huserlio fenomenologinė asmenybės samprata: filosofiniai pagrindai ir istorinis likimas
-
Vytautas Pivorius.
Publikuota 1989-09-29
https://doi.org/10.15388/Problemos.1989.41.7119
PDF

Reikšminiai žodžiai

Asmenybė
fenomenologija
Edmund Husserl
Maurice Merleau-Ponty
prasmė

Kaip cituoti

Pivorius., V. (1989) “E. Huserlio fenomenologinė asmenybės samprata: filosofiniai pagrindai ir istorinis likimas”, Problemos, 41, pp. 34–42. doi:10.15388/Problemos.1989.41.7119.

Santrauka

Straipsnyje analizuojami asmenybės sampratos E. Husserlio filosofijoje santykiai su naujųjų laikų racionalistinės filosofijos principais. Šis filosofas iškėlė transcendentalinio-fenomenologinio žmonijos atsinaujinimo programą, kurios pagrindinė idėja – asmenybės metafizinis, teleologinis būtinumas kaip neredukuojamas bet kurios prasmės funkcionavimo faktorius. E. Husserlis akcentavo, kad sąmonės natūralus tiesioginis kūrybiškumas žymiai pranoksta bet kokią konceptualizuotą pasaulio suvokimo formą savo turiningumu, prasminių ryšių ir proporcijų galimybėmis. Susiformavo universalus žmogaus dvasinės būties sampratos metodologinis topologinis karkasas, kuriuo reiškiama mintis, kad kiekvienas žmogaus dvasinio aktyvumo būdas remiasi natūraliu sąmonės ontologiniu supratimo pagrindu. Pabrėžiami E. Husserlio fenomenologijos ir asmenybės problemos formulavimo egzistencinėje ontologijoje (J.-P. Sartre, M. Merleau-Ponty) gilūs teoriniai metodologiniai ryšiai: ši ontologija plėtojo sąmonės egzistencinę analizę. M. Merleau- Ponty specifine forma eksplikavo E. Husserlio topologinį asmenybės užsiangažavimo modelį, iškėlė prasmės išraiškos natūralaus problemtiškumo momentą.
PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.